„Augo visų klientų segmentų finansavimas – paskolų portfelis per ketvirtį didėjo 7 proc., o nuo metų pradžios 19 proc. ir viršijo 2,5 mlrd. eurų“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Anot banko atstovų, klientai vis aktyviau naudojasi pagrindinėmis banko kasdieninės bankininkystės paslaugomis.
„Prioritetinių Šiaulių banko sričių rezultatai vėl rodo stabilumą ir augimą: tiek privačių, tiek verslo klientų finansavimo portfelis auga, susidomėjimas daugiabučių pastatų modernizavimu išlieka stabilus, o būsto kreditavime vėl pasiektas naujas banko rekordas.
Taip pat klientai įvertino šį ketvirtį pristatytą galimybę teikti paraiškas internetu, kas lėmė, kad apie 85 proc. paraiškų sulaukiame tokiu būdu. Taigi, nors ekonominio stabilumo tikėtis artimiausiu metu neverta, esame prisitaikę prie kintančios aplinkos“, – sakė Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.
Šiaulių banko grupė per tris šių metų ketvirčius uždirbo 47,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno (7 proc. daugiau nei prieš metus, kai pelnas siekė 44,2 mln. eurų). Trečiojo ketvirčio pelnas buvo 17,6 mln. eurų ir, palyginti su 16,3 mln. eurų pelnu prieš metus, padidėjo 8 proc.
Per devynis šių metų mėnesius augo pagrindinės veiklos pajamos, lyginant su 2021 m. atitinkamu periodu – grynosios palūkanų pajamos augo 28 proc. ir siekė 75,1 mln. eurų, grynosios paslaugų ir komisinių pajamos augo 10 proc. ir sudarė 14,0 mln. eurų.
„Geopolitinė ir ekonominė situacija reikšmingai nesikeitė, paskolų kokybė išliko gera, per ketvirtį papildomai suformuota 0,5 mln. eurų atidėjinių paskoloms bei kitam turtui. Devynių šių metų mėnesių atidėjiniai siekia 2,4 mln. eurų, praėjusių metų atitinkamo laikotarpio atidėjiniai sudarė 1,5 mln. eurų. Rugsėjo pabaigoje rizikos kaštų rodiklis (CoR) siekė 0,2 proc. (praėjusių metų atitinkamo periodo rodiklis sudarė 0,1 proc.)“, – teigiama pranešime žiniasklaidai.
Banko grupės išlaidų ir pajamų santykis (eliminavus „SB draudimo“ klientų portfelio įtaką) rugsėjo pabaigoje išaugo iki 43,5 proc.
(praėjusių metų atitinkamo periodo – 40,4 proc.), o nuosavo kapitalo grąža siekė 15,4 proc. (praėjusių metų – 15,8 proc.). Kapitalo ir likvidumo būklė išlieka tvari, o riziką ribojantys normatyvai vykdomi su didele atsarga – padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (LCR) 156 proc., o kapitalo pakankamumo rodiklis (CAR) 16.5 proc.
