aA
Senatvės „baubas“ – taip įvardijamas nerimas ir net baimė dėl ateities Lietuvoje. Šaliai piešiamos niūros prognozės, kad dirbančiųjų dalis vis mažės, tad vis sunkiau bus finansuoti viešąsias paslaugas. Tačiau, kad senatvė nebūtų baisi, vien didinti senjorų pajamas neužteks.
Senatvės „baubas“ Lietuvoje: norint išvyti, vien didinti pensijas nepakaks
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Birštone vykstančiame diskusijų festivalyje „Būtent!“ diskutuota apie tai, kaip pasiruošti „sidabrinės“ ekonomikos etapui ir, ką daryti, kad didėjanti senyvo amžiaus žmonių dalis visuomenėje jaustųsi oriai, netaptų „nurašyta“ visuomenės dalimi.

Ministras: svarbu didinti pajamas, gerinti sveikatos paslaugas

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kalbėjo, kad ateities prognozės nedžiugina.

„Visuomenė sensta Lietuvoje, Europoje. Kai žiūrime skaičius, tai senjorų skaičius neauga, keičiasi tik procentas. Reiškia, kad mažėja vaikų, jaunuolių ir vidurinio amžiaus žmonių. Mažėja ta dalis kuri dirba, moka mokesčius ir čia atsiranda problematika. Jeigu ta dalis būtų daugiau gimdanti, būtų daugiau žmonių grįžtančių iš užsienio ar įvažiuojančių, prisidėtų per darbo vietas neturėtume tokio aštraus klausimo. Kol kas tendencija neigiam, Eurostato prognozės mus labai kaip šalį gąsdina“, – kalbėjo L. Kukuraitis.

L. Kukuraitis pridėjo, kad yra ir džiugų žinių – pirmą kartą nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo migracinės tendencijos tampa teigiamos. Pasak jo, yra patvirtinta „Demografijos, migracijos ir šeimų stiprinimo“ strategija. Ji turėtų padėti, kad žmonės einantys į senatvę nebijotų to „baubo“.

Pasak ministro, Statistikos departamento duomenys 2017 m. rodo, kad virš 40 proc. pensininkų yra santykiniame skurde. Tai reiškia, kad jų perkamoji galia daug mažesnė. Visgi L. Kukuraitis teigia, kad tendencijos gerėja.

Senatvės „baubas“ Lietuvoje: norint išvyti, vien didinti pensijas nepakaks
© DELFI / Justinas Auškelis

„Yra sprendimai dėl pensijų didinimo, kvietimas kaupti ir dėl to toks priverstinis įtraukimas į pensijų pakopą, kad tie, kurie ateis į pensiją, turėtų didesnes pajamas“, – pridėjo jis.

Ministras taip pat nurodė, kad yra siekiama, jog tie pensininkai, kurie turi pilną stažą, gautų nemažesnę pensiją nei absoliuti skurdo riba (245 Eur per mėnesį). Anot jo, tai bus pasiekta kitais metais.

Toliau ministras nurodė, kad antras svarbus klausimas – sveikatos paslaugos. Teigta, kad didžioji dalis pensininkų serga. Dėl to būtina gerinti sveikatos paslaugas, skatinti sveikatingumą. Taip pat, anot jo, per penkerius metus norima performuoti slaugos ir globos sistemą, nes žiūrint į Vakarų šalis matyti, kad ateityje šių paslaugų poreikis ženkliai išaugs.

Būtina suteikti galimybę likti darbo rinkoje

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad reikėtų suvokti, jog ateityje vien socialinio draudimo įmokų finansuoti visas paslaugas nepakaks.

„Reikia pasikartoti apie ribotas valstybės galimybes. Santykis tarp darbingo ir pensinio amžiaus gyventojų – vienas prie keturių. Natūralu, kad jie mokėdami socialinio draudimo įmokas, gali dar labai neblogai pafinansuoti. Po maždaug dviejų dešimtmečių tas santykis pasikeis – vienas prie dviejų. Čia automatiškai atsiras daug didesnė problema“, – kalbėjo ekonomistas ir pabrėžė, kad iš dalies problema sprendžiama, perkėlus bazinę pensiją į valstybės biudžetą, vadinasi ją bus galima ateityje finansuoti iš kitų mokesčių, kad ir taršos.

„Turime suvokti tą realybę, kad vien socialinio draudimo mokesčių neužteks“, – pabrėžė jis.

Visgi N. Mačiulis pažymėjo, kad kokybiška senatvė susideda iš daugybės dalykų.

„Vienas dalykas pajamos, viešosios paslaugos, bet turime galvoti apie kitus dalykus. Antras svarbus elementas – užimtumas: ar nėra darbo rinkoje diskriminacijos, ar 65–70 metų pilietis gali likti darbo rinkoje, to norėdamas, ar gerai susiformavusios socialinės normos tarp darbdavių ir darbuotojų, kad vyresnio amžiaus žmogus nėra našta įmonei.

Matau vis daugiau pavyzdžių, kai įmonės susimąsto, kaip kovoti su stereotipais, kaip užtikrinti, kad nebūtų lyčių nelygybės, diskriminacijos pagal amžių. Šiuo aspektu, manau, kad Lietuva keičiasi, bet negalėčiau spėti, kiek įmonių apie tai galvoja, kiek ne“, – teigė N. Mačiulis.

Senatvės „baubas“ Lietuvoje: norint išvyti, vien didinti pensijas nepakaks
© DELFI / Justinas Auškelis

Ekonomistas pasakojo, kad daugelis valstybių svarsto, kaip sukurti paskatas vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau būti darbo rinkoje. Ir tai daroma ne per pensinio amžiaus ilginimą, o per įvairias mokestines lengvatas. Kaip pavyzdį jis nurodė ir Lietuvoje svarstomą idėją – atleisti pensinio amžiaus dirbančiuosius nuo socialinio draudimo įmokų. Pasak jo, galbūt tai paskatintų vyresnio amžiaus žmones ne iš karto nutraukti darbo sutartį, o dirbti, kad ir puse etato.

Jis taip pat įvardijo Jungtinėje Karalystėje atliktą tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad ketvirtadalis išėjusiųjų į pensiją gailėjosi, kad taip anksti pasitraukė iš darbo rinkos, o trečdalis išėjusiųjų į pensiją pasakė, kad mažėja gyvenimo prasmės pojūtis.

Pasak jo, 70 metų asmenys yra sukaupę didelę patirtį, gali toliau savo noru dirbti protinį darbą ir perduoti tą savo sukauptą patirtį, o tuo pačiu ir patys jaustis aktyvesni.

„Rimi“ personalo vadovė Dovilė Buinickaitė–Struckienė paminėjo, kad jau vienuoliką metų bendrovę įdarbina žmones su negalia ir daugybę metų vyresnio amžiaus asmenis. Ji paminėjo, kad iš 3 tūkst. daugiau kaip 30 proc. yra 50 ir daugiau metų asmenys. Įmonėje darbuojasi asmuo, kuriam yra 84 metai.

Senatvės „baubas“ Lietuvoje: norint išvyti, vien didinti pensijas nepakaks
© DELFI / Justinas Auškelis

„Jis sakė, kad išėjo į pensiją, bet dirbti labai nori. Jūs sakot, kad amžius nesvarbu, gal galit rasti kokį darbą. Daug kalbėjome, ko nori, kokios galimybės. Tai suradome kompromisą, kur jis keletą valandų dirbs ties laikraščių skyriumi, mėnesiui laiko, Kalėdų laikotarpiu. Po savaitės gavo direktorė skambutį iš jo žmonos, kad jam širdis silpna, neleiskit dirbti. Tai jis po mėnesio išėjo, bet jam buvo gerai, nes turėjo užimtumą ir mums tuo laikotarpiu padėjo“, – kalbėjo ji.

L. Kukuraitis paminėjo, kad ir reformos klaidą: norint, kad valstybės tarnyba atsinaujintų, su reforma buvo priimtas sprendimas, kad žmonės privalo išeiti į pensiją. Pasak jo, priverstinis išėjimas į pensiją nėra teigiamas reformos aspektas.

Svarbu ne tik materialiniai poreikiai

M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo vadovas Marius Čiuželis ragino kalbėti ne tik apie pensijų didinimą, materialius dalykus, bet ir paprasčiausią bendravimą, rūpestį, išsikalbėjimą.

„Ką mes sunkiai įsivaizduojame, kad didžiausia vienišumo problema senyvo žmogaus tarpe yra didžiuosiuose miestuose. Nors net daugiausia galimybių kažką veikti, užsiimti, renginių daug visoms amžiaus grupėms, bet mūsų pašnekovai yra tie, dominuoja 80 metų plius, kurie nebegali ar dėl emocinių priežasčių negali niekur išeiti. Tada jiems lieka nuotolinis bendravimas, internetu naudojasi vienetai, tai telefonas suprantamas kaip išsigelbėjimas. Tai ryšys su gyvenimu, kartais ir vienintelė priemonė.

Gyvenimo kokybės ar orios senatvės klausimas nebūtinai susijęs su materialiais dalykais. Žmogui, kartais reikia gerokai dažniau turėti su kuo pasikalbėti, būti išklausytam negu suvalgyti dar vieną duonos riekę ar sriubos lėkštę“, – kalbėjo M. Čiuželis.

„Valstybė nepanaikins vienišumo, neaplankys kiekvieno žmogaus, gali duoti finansavimą bendruomeniniams tinklams kurtis“, – sakė L. Kukuraitis, atsakydamas į tai, ką gali valstybė daryti dėl žmonių vienišumo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(37 žmonės įvertino)
3.0541

Vilkikų eilės Baltarusijos pasienyje toliau didėja (5)

Į Baltarusiją per Medininkų pasienio punktą vykstančių eilėje, Pasienio kontrolės punktų...

Anglija lietuvių nebevilioja: už nekvalifikuotą darbą ir kitur uždirba 1400 „į rankas“ (132)

„Brexit“ paskatino lietuvius dairytis kitų krypčių darbui užsienyje, tačiau dėl to jie...

Su trečdaliu darbuotojų dėl įmonėje įsisukusio koronaviruso likęs vadovas: tokios situacijos nelinkime niekam (39)

Šiaulių tekstilės įmonėje „ Interscalit “ dėl plintančios koronaviruso infekcijos šiandien...

Po karantino lietuviai ypač verslūs – per savaitę įkuria rekordinį kiekį įmonių, bankrutuojančių nedaugėja (3)

Per vasarą lietuviai įkūrė 3650 įmonių, arba vidutiniškai po 280 per savaitę, ir tai yra 20...

Judėjimas per Baltarusijos sieną per naktį sulėtėjo: eilėje Medininkų punkte – beveik 200 vilkikų (152)

Į Baltarusiją per Medininkų pasienio punktą vykstančių eilėje, Pasienio kontrolės punktų...

Top naujienos

Jaukūs rudens savaitgaliai Lietuvoje: neeilinės vietos, kuriose nakvynės užsinorėsite ir jūs (24)

Keliaujant po Lietuvą neverta skubėti grįžti namo arba karštligiškai ieškoti viešbučio ar...

Ši grožio procedūra ypač populiari, bet medikai pasakė, kam jos tikrai nerekomenduotų (29)

Žmonės visais laikais svajojo atrodyti gražiai ir kuo ilgiau išlikti jauni. Nesvetimas šis noras...

Su trečdaliu darbuotojų dėl įmonėje įsisukusio koronaviruso likęs vadovas: tokios situacijos nelinkime niekam (39)

Šiaulių tekstilės įmonėje „ Interscalit “ dėl plintančios koronaviruso infekcijos šiandien...

Į kapines karsto neįleidęs Marijampolės rajono kunigas – atleistas, jo išsižada jau trečia parapija (204)

Karsto į kapines neleidęs įnešti Skardupių kunigas Algirdas Kanapka atleistas iš pareigų....

Marija Serbintaitė. Moteris lyderė: ką daryti, kad tokia taptum?

Palyginus su bet kuriais kitais laikais, moterų lyderių dabar yra žymiai daugiau. Tačiau...

Psichologui užkliuvo medikų kartojama frazė: tai tik kelia pyktį ir didina nerimą

Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento bei suicidologijos tyrimų centro vadovo...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Ar mus be reikalo buvo užkarantinavę? (38)

Įsistebeilijęs į sparčiai augančius COVID-19 susirgimų skaičius ir taip pat mažėjantį savo...

Vidmantas Šmigelskas | D+ nariams

Kaip mes išsivaikščiojome: apie Sidarovą, Pydarovą ir „Ekrano“ fanus

Aluksnėje labai dažnai vykdavo politinformacijos. Kai jos būdavo skirtos visai kuopai –...

Skvernelis pasisakė apie koronaviruso rekordą: esame pasiruošę ir žinome, ką daryti (350)

Paskelbus paskutinius užsikrėtusiųjų koronavirusu rezultatus savo nuomonę išsakė ir premjeras...

Anglija lietuvių nebevilioja: už nekvalifikuotą darbą ir kitur uždirba 1400 „į rankas“ (132)

„Brexit“ paskatino lietuvius dairytis kitų krypčių darbui užsienyje, tačiau dėl to jie...

|Maža didelių žinių kaina