Atspirtis – kliento poreikiai
INVEGOS generalinio direktoriaus Kęstučio Motiejūno nuomone, daug dešimtmečių ar net šimtmečių verslui iššūkis buvo pagaminti, vėliau – parduoti, o šiandien – atrasti ir išspręsti klientui aktualią problemą. „Šiuolaikiniam verslui, jei jis nori būti sėkmingas ir sparčiai augti, reikia patenkinti realų ir aktualų kliento poreikį, suteikti jam apčiuopiamą prekės ar paslaugos vertę, kreipti daug dėmesio į kliento patirtis įsigyjant ir vartojant jo siūlomas prekes ar paslaugas“, – vardija jis.
Gediminas Pekšys, dirbtinio intelekto pagalba vėžį ir kitas patologijas nuotraukose atpažįstančios įmonės „Oxipit“ įkūrėjas, tikslus šiuolaikiniam verslui kelia dar aukštesnius. „Aš sėkmingą verslą identifikuočiau trimis aspektais: sukuriama nauda vartotojui ir klientui; sukuriamų darbo vietų kokybe ir netiesioginiu poveikiu. Pastarojo neigiamas pavyzdys galėtų būti reklamos agentūra, dirbanti tabako industrijai – galbūt ir geras darbo vietas sukuria, ir kliento poreikius patenkina, tačiau prisideda prie susirgimų plaučių vėžiu. Gebėjimas uždirbti didelius pinigus yra svarbus, bet, mano akimis, jis nueina veltui, jei nesugebama išvengti tokio neigiamo poveikio”, – vertina G. Pekšys.
Disonansą tarp atliepiamų klientų poreikių ir verslo sąmoningumo bei socialinės atsakomybės mato ir K. Motiejūnas. „Prisiminkime „Facebook“ – įkūrėjas atrado nepatenkintą poreikį ir jį patenkino, tarsi išsprendė milijonų vartotojų problemą. Tačiau ar jis pats ir jo kompanija yra socialiai atsakingi, kaip mes tą socialinę atsakomybę suprantame – didelis klausimas“, – svarsto INVEGOS vadovas.
Pasak G. Pekšio, pagrindinis verslininko uždavinys ir turėtų būti atrasti ar sukurti tokią veiklą, kuri „neteršdama” aplinkos plačiaja prasme generuotų naudą, kurios užtektų tiek klientams, tiek darbuotojams. „Be abejo, ne visada pavyksta suvaldyti rizikas ir dažnai to gali nepavykti įgyvendinti. Mano patarimas tokiu atveju būtų tiesiog nesiimti verslo, kol nerandi reikiamo sprendimo, – savo požiūriu dalinasi G. Pekšys. – Visgi verslai ir kompanijos yra vieni iš visuomenės statybinių blokų, todėl būtų liūdna vertinti juos vien per pinigus, kurie yra tiesiog pagalbinė priemonė lengviau atlikti sandorius.“
Seniau reikėjo veržlumo, dabar – inovacijų
Tačiau taisykles versle formuoja ne tik patys verslininkai, bet ir rinka bei istorinės aplinkybės – joms keičiantis, neišvengiamai kinta ir verslas. „Manau, kad vyresnės kartos verslininkams reikėjo kitų savybių, kad pavyktų jų verslai. Po nepriklausomybės atgavimo kurį laiką nereikėjo naujų idėjų ar globalių ambicijų – reikėjo veržlumo užpildyti vaakumą. Aišku, buvo ir talentingų, išradingų žmonių, kurie užaugino savo verslus ir turėjo globalių ambicijų. Naujoji karta susiduria su kitomis problemomis – esminiai segmentai yra užpildyti, todėl reikia inovuoti. Nepriklausomybė užaugino atviresnę, ambicingesnę kartą“, – skirtumus pastebi verslininkas.
Drauge su nepriklausomybe ir laisva rinka atsirado ir kita – verslumo – sąvoka, kuri, pasak K. Motiejūno, nėra tapati „verslo“ sąvokai, o ją lygiavertiškai papildo. „Net komandų veikimo teorijos teigia, kad sėkmingos komandos yra tokios, kuriose yra ir vizionieriai, strategai ir tuo pačiu „stabdžiai“ – analitikai ir kritikai. Taigi sėkmę užtikrina tinkamas komandos narių balansas. Taip ir su verslumu – verslų savininkams, vadovams bei tokioms pozicijoms, kaip pardavimų ar panašių sričių vadovai, verslumas yra viena būtiniausių sąlygų. Kita vertus, teisininkui ar rizikos valdymo vadovui verslumas nėra reikalingas. Tačiau ir vieni, ir kiti dirba toje pačioje komandoje, organizacijoje, kuri ir yra verslas. Štai todėl verslas ir verslumas nėra tas pats“, – sako pašnekovas.
Diskusija apie verslo ir verslininko įvaizdžio transformaciją vyks diskusijų festivalyje „Būtent!“ Birštone rugsėjo 6-7 dienomis. Visa renginio programa www.diskusijufestivalis.lt
