Turint omeny dar ir tai, kad vidutiniškai vos 5 valandas per dieną žmogus yra darbingas, o darbo produktyvumą menkina nuovargis, deguonies trūkumas, nepilnavertis maistas, asmeniniam produktyvumui didinti būtinu veiksniu tampa laiko planavimas. „Laiko planavimas aktualus visiems iki vieno“, - teigia andragogė-praktikė, verslo konsultantė Liana Mogišaitė.
Nori dirbti dabar – turi kokybiškai pailsėti vakar
„Galime kalbėti apie visus laiko planavimo kaip produktyvumo metodus, bet turime suvokti, kad pirmiausia tam reikia kokybiško poilsio. Kad galėtum dirbti dabar, tu turi kokybiškai pailsėti vakar“, - apie produktyvaus darbo ištakas kalba L. Mogišaitė.
Pasak andragogės, žmogaus nuovargis nuolatos kaupiasi. Jei jis nepašalinamas kokybišku poilsiu, kalbos apie produktyvų darbą ir laiko planavimą yra bevertis reikalas. L. Mogišaitė ragina išmokti ilsėtis: „Laisvalaikį taip pat reikia planuoti, tik turinys gali būti spontaniškas. Poilsis-darbas – kaip dvipusiai santykiai su savimi. Net ir kompiuteris išeina iš rikiuotės, o ką bekalbėti apie mūsų smegenis, persisotinančius informacijos srautu. Visiems reikia poilsio“.
Kaip teigia laiko planavimo ekspertė, žmonės klysta galvodami, kad paskendus rutinoje nėra prasmės ilsėtis, nes neva vis tiek nepailsima. Jeigu kalbama apie bet kokio įpročio suformavimą, poilsis taip pat yra įprotis, tad jam turi būti numatytas konkretus laikas, kai organizmas pripranta po darbų sulaukti poilsio.
Nuo įgūdžio prie įpročio
Ekspertė akcentuoja jau sparnuota fraze virtusį teiginį, esą, jeigu sakai, kad gali – esi teisus, jeigu sakai, kad negali – taip pat esi teisus. Todėl nereikia nustebti, kad, kol laiko planavimo įprotis dar nesusiformavęs, gali pasikartoti senieji automatiniai veiksmai. „Seni įpročiai niekur nedingsta, juos galima tik padengti naujais laiko planavimo įpročiais. Kai mes pradedame daryti automatiškai, tai reiškia, kad mes įgudome, bet dar nereiškia, kad tai darome efektyviai, todėl išjunkime automatinį mąstymą“, - produktyvesnio darbo įpročių formavimo paslaptimis dalijasi specialistė.
Tinginystė, skatinanti kūrybiškumą
„Mes iš prigimties esame tinginiai. Kita vertus, tinginystė yra progresas. Jeigu ne tinginystė, šiandien neturėtume nuotolinio televizoriaus pultelio. Kalbant apie laiko planavimo metodus, žmonės dažniausiai žino, kokie jie yra, bet nebemoka tų metodų pritaikyti. Žmonės net mintinai neskaičiuoja, o ieško skaičiavimo mašinėlės. Apskritai mes po truputį pradedame prarasti savo kūrybiškumo įgūdžius. Mums vis sunkiau, nes viskas padėta ant lėkštutės. Todėl taupant laiką ir mąstant, kaip darbą atlikti kokybiškiau, greičiau, lengviau, kūrybiškumas tik lavinamas“, - tikina L. Mogišaitė.
Laiko planavimo konsultantė tinginystę siūlo išnaudoti kaip priežastį produktyvumo didinimui ir laiko taupymui. Sau užduodamas klausimas „kaip padaryti, kad darbo nereikėtų daryti?“ turi suaktyvinti kūrybiškumą ir išgryninti būdus, kaip vieną ar kitą užduotį įveikti lengvai, greitai ir kokybiškai.
Standartinį laiko planavimo suvokimą kaip asmeninio efektyvumo didinimą per racionalų laiko panaudojimą specialistė siūlo papildyti mintimis, jog laiko planavimas – gebėjimas žmogui susitarti su pačiu savimi. L. Mogišaitė primena Vytauto Šulco klausimą, kada smagiau tingėti: kai padarei darbus, ar kai nepadarei?
Laiko planavimo metodai
Ekspertė įvardija gausybę laiko planavimo metodų, tačiau siūlo vienu metu išbandyti ne daugiau nei tris. Laiko planavimas žmogaus neturi paversti robotu: „Siūlau į tai pažiūrėti truputį žaismingiau: žaisti pačiam su savimi, gebėti apžaisti patį save“, - teigia L. Mogišaitė.
Gaisrininko principas. Įsivertinama, kiek per dieną vidutiniškai turima nenumatytų darbų. Planuojama tik tiek, kiek lieka nuo nenumatyto laiko. Taip pat rekomenduojama palikti rezervo vidiniams trukdžiams. Rekomenduojamas savęs apdovanojimas po atlikto darbo.
Pareto principas. Jis reiškia, kad 20 proc. pastangų duoda 80 proc. rezultatų, o likę 80 proc. pastangų – tik 20 proc. rezultatų, kitaip tariant, 20 proc. laiko, skiriamo darbams, turi sukurti 80 proc. rezultato.
Šveicariško sūrio metodas. Metodas, skirtas didiesiems darbams nudirbti, kuomet darbas suskaidomas į dvi dalis – sudėtingąją ir lengvąją. Sudėtingoji nudirbama pirmąją dieną per asmens didžiausio produktyvumo valandas, lengvoji dalis nudirbama kitą dieną.
Dramblio metodas. Darbas suskaitomas į mažas dalis, kasdien nudirbama po vieną dalį. Šio metodo privalumas – kasdien matomas rezultatas.
Eizenhauerio principas. Šio principo pagrindas – du kriterijai: svarba ir skuba. Kai darbas skubus ir svarbus, žmogus nevaldo situacijos, todėl svarbu darbus dėliotis taip, kad svarbūs darbai nebūtų skubūs, t. y., kad užtektų laiko jų atlikimui. Tuomet žmogus tampa pajėgus valdyti situaciją.
Naršymo internete saugiklis. Kas 10 naršymo internete minučių rekomenduojama užduoti sau klausimą – vis dar tobulėjama ar jau degraduojama? Atsakius pastaruoju variantu, reikia uždaryti naršyklės langą ir imtis kitos veiklos arba grįžti prie tikslingai ieškomos informacijos.
Savo darbų inventorizacija. Kad ir koks darbas dirbamas, rekomenduojama kas 15 minučių atlikti inventorizaciją, t. y. pagalvoti ar darbas atliekamas teisingu ir trumpiausiu galimu būdu, ir mintyse fiksuoti per tam tikrą laiko atkarpą pasiektus rezultatus.
Laiko planavimo ekspertė planų sudarinėjimą siūlo palikti darbo pabaigai arba pavakarei. Žinant, ką reikės nuveikti kitą dieną, lengviau laikytis nusibrėžto darbų kurso, lengviau pradėti dieną. Juk planuojant darbus iš vakaro dažnai galima pastebėti, kad nubudus ryte jau žinoma, kaip ką galima atlikti efektyviau. „Kai kalbame apie laiko planavimą, mes kalbame apie vidinę motyvaciją. Jeigu sukuriama veiklos prasmė, esi motyvuojamas, tada veikla tampa lengva, o tikslas pasiekiamas“, - apibendrina L. Mogišaitė.
Neformalios saviugdos straipsnių ciklas - bendras DELFI ir VšĮ „Sėkmės mokykla“ projektas, kuriuo siekiama kurti atsakingų piliečių visuomenę, ugdyti papildomas asmens kompetencijas ir didinti vidinį potencialą.