aA
Apie naujų ekonominės veiklos metodų perspektyvas Lietuvoje su e.komercijos konsultacijų bei projektų palaikymo įmonės direktoriumi Tomu Paplausku ir vienu iš įmonės steigėju Vladu Lašu diskutuoja Stanislovas Kairys.
Vladas Lašas
Vladas Lašas
© "Atgimimas"

– Pasaulio ekonomika dabar smarkiai keičiasi. Vadinamosios tradicinės ekonomikos resursai nebeatitinka pakitusių ekonominės veiklos sąlygų, kai nyksta paskutiniai prekių ir darbo jėgos laisvo judėjimo barjerai ir kai vis daugiau prekybos persikelia į internetą. Randasi nauji vertės kūrimo ir jos sklaidos būdai. Dažnai tie nauji reiškiniai apibendrintai vadinami wikinomika. Internetas – pagrindinė wikinomikos terpė ir svarbiausias įrankis. Lietuvoje interneto paplitimas ir jo kokybė tikrai pakankami, kad daug kas galėtų jį naudoti ekonominei veiklai, tačiau iš tiesų šia galimybe pas mus nėra taip veiksmingai ir masiškai naudojamasi, kaip, tarkime, Olandijoje ar JAV. Kodėl?

Tomas Paplauskas
Tomas Paplauskas
© "Atgimimas"

Tomas Paplauskas: Internetu ir mobiliuoju ryšiu lietuviai naudojasi labai intensyviai, tik ne e.verslo reikalams. Nors atitinkamos technologijos dabar jau tikrai prieinamos daugeliui. Turiu galvoje internetinę bankininkystę, prekių gabenimą ir, žinoma, reikalingos informacijos platinimą, rinkimą bei sisteminimą. Iš tiesų pagrindinė kliūtis e.verslui Lietuvoje – žmonių mąstymo inertiškumas. Dar viena bėda: mes pernelyg dažnai orientuojamės į vietinę, gana ribotą paklausos požiūriu rinką, užuot domėjęsi Europos Sąjungos ar ir tolimesnių rinkų teikiamomis galimybėmis. Gal žmonėms tiesiog trūksta gerų pavyzdžių, sėkmės istorijų...

– Bet iš kur tas inertiškumas? Kas nori, tas gerų pavyzdžių pats susiranda. Gal, kaip teigia kai kurie ekspertai, lietuviai apskritai nėra labai verslūs? Kitaip nei koks amerikietis, lietuvis, išgirdęs sėkmės istoriją, dažniau pagalvoja „tai ne mano nosiai”, nei „aš taip pat galiu!”

T.P.: Taip yra, mes su tokiais atvejais susiduriame. Bet nesutikčiau, kad geri pavyzdžiai visiškai neveikia. Jų žmonės tiesiog nežino. Nežino, kad kažkas šalia jų verčiasi sėkmingai ir be milžiniškų investicijų, ir be ypatingo ekonominio pasirengimo. Iš savo patirties žinau, kad žmonės stebisi sužinoję, jog būtent Lietuvoje, o ne kur nors Švedijoje sukurtas ne vienas verslas sėkmingai plėtojamas pasauliniu mastu. Svarbiausia – mąstyti plačiai. Kas galvoja, kad pirmiau pabandys veikti vietos rinkoje, gal Kaune ar Šiauliuose, o jei seksis – plėsis Vilniuje, tas šiandien smarkiai klysta. Užtenka įsteigti paprastą internetinę parduotuvę, kad imtum veikti globaliai ir su visiškai kitokiomis galimybėmis. Jeigu gamini itin kokybiškus produktus, siūlai paklausias paslaugas, tai pasauliui visiškai nesvarbu, kur tu esi ir ar tavo įmonė didelė ir galinga, ar visiškai maža. Reikia iš galvos ištrinti geografines ir visokias kitokias sienas.

Vladas Lašas
Vladas Lašas
© "Atgimimas"

Vladas Lašas: Įmonės dydis ne taip svarbu, kaip svarbu geros idėjos, ambicijos ir naujų galimybių paieška.

– O ką daryti tiems, kurie nėra gimę generuoti idėjas? Ir tokių tikrai daugiau nei tų išradingųjų.

V.L.: Nesutikčiau. Kiekvienas ką nors gali. Reikia bandyti, ieškoti galimybių. Dviračiu važiuoti taip pat neišmoksi ant jo nesėdęs.
– Visi tai žino. Bet laiko įjungę stabdžius. Štai tyrimai rodo, kad internetinė prekyba Lietuvoje nėra taip paplitusi, kaip daugelyje kitų šalių, su kuriomis galėtume būti lyginami. Matyt, čia ne vien technologijų naujumas lemia, nors internetinė prekyba, tiesą sakant, anokia čia naujiena.

T.P.: Lemia lokalus ir konservatyvus mąstymas. Nors internete pirkti ne tik dažnai pigiau, bet yra ir daugybė kitų privalumų. Matyt, reikia, kad per ilgesnį laiką susiformuotų tam tikri įpročiai. Antra vertus, daug lietuviškų internetinės prekybos projektų nėra sėkmingi vien dėl to, kad orientuojasi į vietinę rinką. Gal žmonėms trūksta ne tik supratimo, bet ir noro?..
– Ir baimė pradėti naują veiklą, ko gero, stabdo. Tarkim, netekau darbo, skolos auga, reikia ko nors imtis. Esu šį bei tą girdėjęs apie elektroninę prekybą. Gal ir geras dalykas, bet nuo ko pradėti?

V.L.: Štai konkretus pavyzdys: jauna mama savo naujagimiui ieškojo lininių drabužėlių ir beieškodama suprato, kad ne jai vienai to reikia. Susirado, kas tokius gaminius ar namie, ar kokioje smulkioje įmonėlėje siuva, kas gamina lėlytes ir kitokius suvenyrus iš natūralių medžiagų, sutarė dėl užsakymų, su kolegų pagalba įsteigė internetinę parduotuvę ir dabar jai visai neblogai sekasi. Arba kitas atvejis: jauni žmonės, savo srities entuziastai, pasigamino unikalios kokybės jėgos kabelį garso ir vaizdo aparatūrai. Tuomet pagalvojo, kad gal jų gaminį tokie pat kokybės entuziastai pirktų visame pasaulyje. Dabar jie per savo elektroninę parduotuvę Lessloss.com parduoda lietuvišką gaminį pirkėjams nuo JAV iki Australijos. Vienas toks kabelis kainuoja 1 149 dolerius.

– O jei aš esu darbo netekęs paprastas statybininkas iš Žeimelio ar Merkinės? Neturiu nei kokių nors ypatingų įgūdžių, be sugebėjimo gerai mūryti, nei, kalbėkime tiesiai, platesnio akiračio. Internetu naudojuosi pasikalbėti su Anglijoje uždarbiaujančiu sūnumi, ir tiek. Ir jūs patarsite man imtis elektroninės prekybos? Ir dar tūkstančiams tokių pačių, kaip aš.

T.P.: Taip, mes kalbame apie pavienius labai mažų įmonių ar atskirų žmonių sėkmingo verslo atvejus. Pritariu, kad elektroninės komercijos gali imtis tikrai ne kiekvienas. Tačiau žmogui, kuris siuva vaikiškus drabužėlius, gamina kabelius ar dar ką nors, visiškai nebūtina išmanyti interneto technologijų subtilybes. Tuo gali pasirūpinti partneriai. Pagaliau, jei jūsų pateiktame pavyzdyje žmogus turi sūnų Anglijoje, o dabar labai daug kieno artimieji dirba užsienyje, tai tas sūnus gali duoti idėjų, ką reikėtų pasiūlyti anglams. Bet, jeigu nėra noro ieškoti galimybių ir jomis pasinaudoti, nieko ir nebus.

V.L.: Pažiūrėkime dar kitaip. Jei iš dabar darbo netekusių 200 000 tūkstančių žmonių nors dešimtadalis pagalvotų apie tai, ką mes čia kalbame, o vienas procentas tų pagalvojusių steigtų savo mažas įmones, tai du tūkstančiai tokių įmonėlių labai pakeistų dabartinį vaizdą. O juk tai – tik vienas procentas į bėdą patekusių žmonių. Esu tikras, kad galinčių ką nors nuveikti tikrai yra daugiau.
– Bet apie tai kalbama ištisai. Ir jau ne vienerius metus. Bet padėtis keičiasi labai lėtai ir net ne visada į tą pusę, kokios mes visi norėtume. Tai ar dar per mažai tų kalbų, ar kalbama ne taip?

T.P.: Vien tik kalbėti neužtenka.
– Jūs pats sakėte, kad žmonėms reikia rodyti gerus pavyzdžius...

T.P.: Ir tų pavyzdžių neužtenka. Labai reikėtų, kad viešai daugiau reikštųsi verslo lyderiai. Aš čia galvoje turiu visai ne vadinamuosius verslo ryklius.
– Tikslių duomenų neturiu, bet neteko girdėti, kad mūsų darbo biržos aktyviai skatintų žmones ieškoti nestandartinių sprendimų. Geriausiu atveju jos mūrininkus perkvalifikuoja į suvirintojus, o siuvėjas – į virėjas.

T.P.: Aš pabrėžčiau kitą dalyką: o iš kur tiek bedarbių atsiranda. Vienas iš atsakymų – yra daug įmonių, kurioms nesiseka. Jeigu verslas būtų tvarkomas moderniau, tai ir bedarbių tiek neturėtume. Aš kalbu ne apie vieną kokią ūkio šaką, o apie verslą apskritai. Efektyviausia kova su nedarbu turėtų būti dabar veikiančių įmonių vadovų mąstymo pokyčiai. Jeigu įmonė turi užsakymų metams, tai nereiškia, kad nereikia žiūrėti gerokai toliau į ateitį. Pelnai iš pigios darbo jėgos pardavimo jau baigiasi.

– Kokiais būdais naujasis mąstymas turi būti skatinamas?

V.L.: Prieš keletą dienų mūsų iniciatyva VDU su paskaita lankėsi vienas didžiausių wikinomikos ir lygianario bendradarbiavimo, angliškai – peer to peer, ekspertų belgų profesorius Michelis Bauwensas. Paskaita buvo skirta jaunimo visuomeninio projekto „Drąsinkime ateitį“ ir tarptautinės iniciatyvos „Jaunimo verslumo savaitė“ dalyviams. Turiu pasakyti, kad pastarojoje 77 pasaulio šalyse vykdomoje iniciatyvoje mūsų jaunimas dalyvauja labai sėkmingai. Lietuvių darbai ne tik nominuojami apdovanojimams, bet ir skelbiami nugalėtojais. Tai siekiantys sėkmės žmonės, kuriems labai svarbu plėsti akiratį, peržengti vidinius barjerus. Jie atviri naujausioms ekonomikos tendencijoms ir vertina autoritetų įžvalgas.

– Vadinasi, perspektyviausias darbas būtent su jaunimu. Gal čia ir reikia sutelkti visas pastangas, gal nebesvajokime apie tą vieną procentą aktyvių pusamžių „atsivertėlių” – vakarykščių bedarbių?
V.L.: Na, numoti į juos ranka tikrai nederėtų. Bet veikti reikia plačiau. Jau minėjome, kad labai svarbu skatinti įmones dirbti naujoviškai ir taip bent iš dalies mažinti nedarbo augimą. Ir aš dar kartą noriu pabrėžti e.komercijos svarbą ateities ekonomikai.
– Bet man būtų gaila, jei dėl tos visuotinai išplitusios e.komercijos aš Vilniuje taip ir negaučiau progos užeiti į mažą parduotuvėlę savo gatvėje, kurioje galėčiau tiesiogiai pabendrauti su jos savininku, kuris iš anksto žino mano poreikius ir visada gali pasiūlyti mano mėgstamų produktų.

V.L.: Bet tas krautuvininkas gal taip pat galės išlikti kaip tik dėl to, kad jums reikalingus produktus užsakys internetu, kad jie būtų pristatyti kaip tik penktadienį, po pietų, kai jūs paprastai ir apsiperkate.

T.P.: Beje, jei jau paminėjote tiesioginio pirkėjo ir pardavėjo bendravimo poreikį, tai anksčiau buvusi populiari kritika dėl internetinės prekybos anonimiškumo dabar jau nebėra tokia aktuali, nes, jei jūs ką nors perkate specializuotoje mažos įmonės valdomoje internetinėje parduotuvėje, to tiesioginio bendravimo tikrai netrūks. Jeigu, žinoma, įmonėje yra aiškus tokio bendravimo abipusės naudos supratimas. O jis neišvengiamai atsiranda. Taip pat nebėra taip, kad internete pirktum „aklai“. Ypač jei perkate unikalų produktą. Mano minėti kabelių gamintojai su mūsų pagalba įgyvendino sistemą, kuri leidžia nemokamai išbandyti jų produktą ir persiųsti jį kitam besidominčiam. Taip ne tik įsitikini, ar tau tas produktas tinka, bet ir atrandi vienodų interesų žmonių galbūt net toje pačioje gatvėje. Kur čia tas kritikų minimas susvetimėjimas?!

– Bet tokiais atvejais itin svarbu pasitikėti visiems vieni kitais. Lietuviai tuo nepasižymi.

T.P.: Padėtis gerėja ir Lietuvoje. Pasaulinės šlovės naujosios rinkodaros autoritetas Davidas Meermanas Scottas (Deividas Myrmanas Skotas) į naujausią savo bestselerio „The new rules of marketing and PR“ leidimą įtrauks ir mano jau minėtos lietuvių kompanijos „Lossless“ e.komercijos pavyzdį. Jei kai kas Lietuvoje pasiekia tokių aukštumų, tai tokie pavyzdžiai negali neveikti ir visos visuomenės, neskatinti jos mąstyti globaliau.

– Bet tai nėra sisteminis metodas visuomenę skatinti pereiti prie naujųjų ekonominės veiklos būdų. Kai mes kalbame apie elektroninį verslą, tai tas raginimas mąstyti plačiai yra viena, o antra – kai mūsų dienraščiai pasaulinius įvykius pirmame puslapyje spausdina kartą per pusę metų.

V.L.: Kai į Lietuvą ruošėsi atvykti mano jau minėta garsenybė Michelis Bauwensas, aš kalbinau penkių leidinių atstovus padaryti su juo interviu. Niekas pasiūlymu nesusidomėjo.
– Provincialumo požymis?

T.P.: Taip, deja, yra. Ir tai mums tikrai neprideda pasitikėjimo savimi.

V.L.: O tuo tarpu būtent mažoms šalims to pasitikėjimo savo jėgomis, supratimo, kad privalome peržengti įsivaizduojamas sienas, reikia kaip oro.

T.P.: Sėkmė nėra taip toli, kaip mums atrodo.

Naujausiame „Atgimime“ skaitykite:
Prieš akis – pravalgytų pajamų žiema

“Maisto bankas” žiniasklaidoje sukėlė nemažai šurmulio, tačiau nuveikti kol kas gali nedaug. Sunkmečio žiema skurstantiesiems bus itin sunki, o šimtai tonų tinkamo vartoti maisto ir toliau bus išmetami. Ignas Krasauskas.

Tai kelio į valstybės finansų krizę biudžetas

Ekonomikos ekspertas prof. Rimantas Rudzkis 2010 metų biudžeto projekte pasigenda gerai apgalvotos antikrizinės krypties. Stanislovo Kairio pokalbis.

Nežiniukų aritmetika: brūkšt – ir sutaupom

Siūlymas naikinti Vaikų išlaikymo fondą susilaukė griežtos kritikos. Siūlantieji pritilo: šį politinį sprendimą jie galėtų pagrįsti tik aritmetiniu išlaidų karpymu, rašo Džina Donauskaitė.

Vėjų naudą UABai gaudo

Vėjo jėgainių parko plėtrą Lietuvoje neišvengiamai lydi interesų konfliktai. Savų argumentų turi ir verslininkai, ir gyventojai, ir gamtosaugininkai. Kokie jie, aiškinasi Erlandas Paplauskis.

Gerovė be augimo

Populiariausias šių dienų mitas – gerovė neįmanoma be augimo.

Kai recesijos akivaizdoje visos pasaulio vyriausybės nori didinti vartojimą, pats laikas suprasti, kad aplinka augančios ekonomikos padarinių paprasčiausiai nebeatlaikys. Britų profesoriaus Timo Jacksono vadovaujamos tyrėjų grupės parengtą ataskaitą skaitė Vytautė Šmaižytė.

„Gaida’09” obertonai Miestui

Intelektas muzikoje, šiuolaikiška architektūra ir miesto tema – šiuolaikinės muzikos festivalyje “Gaida’09” lietuvių premjeros ir pasaulinio garso kūriniai, rašo Rasa Gečaitė.

„Atgimimas“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vilniaus savivaldybė 20-ojo aukšto įveiklinimą pakartotinai skelbs vasaros pabaigoje (2)

Vilniaus miesto savivaldybės pastato 20 aukšto patalpų ilgalaikės nuomos konkursas pakartotinai...

Lietuvos krašte, kuriame nėra ežerų – gamina laivus: lietuviai tokių sau leisti nelabai gali (67)

Šalčininkų rajonas nepasižymi nei ežerų, nei upių gausa, tačiau čia, Emiliškių kaime,...

Teismas: „Uncle Sam's“ baro valdytojai alkoholio licencija panaikinta teisėtai (3)

Vilniaus savivaldybės sprendimas panaikinti alkoholio prekybos licenciją bendrovei „Dėdė...

Šokolado cechą atidarinėjo pas šeichus, o dabar Lietuvoje imasi savo verslo: tai – svajonės išsipildymas (47)

33-iejų Justinas Duchovskis prieš keletą metų Dubajuje šeichams padėjo įrengti šokolado...

Nidos verslininkas: po Mindauginių pamatysite tikrąjį Nidos vasaros sezono veidą (509)

Nidos verslininkai, prekiaujantys žuvimis, nuomojantys butus, dviračius, paspirtukus ir užsiimantys...

Top naujienos

Po pateiktų pokalbio išklotinių – absurdiškos versijos: kas svarbiausia Lukašenkai (5)

Kelias praėjusias savaites girdėjome daug informacijos apie Baltarusijoje nutupdytą lėktuvą,...

Užkalnis skanavo vaivorykštines picas: „daugiau tokių drąsių verslų“ (108)

Šiaip picos savaime nėra ideologinis gaminys. Gimusios kažkada skurdžiuose Italijos pietuose, iš...

Vytautas Jokubauskas | D+

Ekspertas apie situaciją viename karščiausių pasaulio taškų: tai – tiksinti bomba (2)

Vos tik spėjęs paskelbti savo nepriklausomybę Izraelis buvo įmestas į kovą už savo...

Būsimų rinkimų intriga: „laisviečiai“ žada pasiūlyti jiems ideologiškai priimtiną kandidatą į prezidentus (518)

Laisvės partija neapsiriboja ambicijomis Seime. Partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė svarsto,...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Rasti gyvų jų niekas nebesitikėjo: vienas išgyveno net be parašiuto iššokęs iš 5500 metrų aukščio

„Būk sėkmingas ir pozityvus! Ar bent pozityvus – sėkmė tada pati ateis!“ Panašiai mus moko...

GJan akademijoje įgijo bakalauro diplomą: atlikėjos baigiamasis darbas sekėjus paliko be žado (1)

Dainų kūrėja, atlikėja Greta Jančytė - GJan gabi ne tik muzikoje, bet ir kitose meno srityse....

Sveikatos receptas. Kaip išvengti „jojo“ efekto: nepelnytai pamiršta taisyklė padės numesti svorio gana greitai

Daugiau nei 260 tūkst. Lietuvos gyventojų pasveiko nuo koronaviruso. Medikai akcentuoja, kad...

Skaitytojo klausimas: ar tai – raudonpilvė kūmutė?

Grynas skaitytoja Asta rašo, kad rūsyje rado varlę. Ji spėja, kad tai turėtų būti...

Varšuvoje po metų pertraukos įvyko LGBT paradas (77)

Varšuvoje po metų pertraukos, įvykusios dėl COVID-19 pandemijos, šeštadienį vėl įvyko...