Gruodžio 7 dieną registruotame projekte numatoma, kad kitais metais valstybės biudžetas gaus 14,381 mlrd. eurų pajamų, patirs 16,628 mlrd. eurų išlaidų.
„Esminės biudžeto kryptys išlieka, jos pastiprinamos. Tai – saugumas, galimybės, žmonių pajamos ir skurdo rizikos mažinimas“, – posėdyje dėstė G. Skaistė.
Ministrė nurodė, kad krašto apsaugai papildomai skiriami 24,9 mln. eurų, kurie susiję su atnaujintomis prognozėmis, kadangi lėšos skiriamos nuo BVP ir norint išlaikyti 2,05 proc.
„Kalbant apie COVID-19 pandemijos valdymą, skiriama 10 mln. eurų, kurie galėtų būti paskirstyti jo įtaką patiriančiam verslui paremti. Dar 4,7 mln. eurų numatyti medicininėms kaukėms pradinukams.
Taip pat yra numatytas skolinimosi limitas, kad neslopstant pandemijos situacijai, Vyriausybė galėtų pasiskolinti 300 mln. eurų.
Dar 12,7 mln. eurų yra numatyti fizinio barjero Baltarusijos pasienyje statybai. Tačiau bendra statybos kaina nesikeičia ir kainuos 150 mln. eurų“, – pasakojo ji.
G. Skaistė dar nurodė, kad moksliniams tyrimams papildomai numatyta 20 mln. eurų, viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimui 4,9 mln. eurų, o 16 mln. eurų savivaldybėms būsto šildymo kompensacijoms.
„Tikimasi, kad šią kompensaciją gaus apie 110 tūkst. žmonių, – sakė ji. – Papildomus 27,4 mln. eurų numatyta skirti įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti ir netinkamam PVM finansuoti. Iš viso kitiems poreikiams papildomai skirta 41,5 mln. eurų.“
Žvelgiant į pajamų pokyčius, G. Skaistė išskyrė, jog nustatytas naujas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) mokėjimų grafikas.
„2022 metais turėsime 504,2 mln. eurų mokėjimą pagal šią priemonę, tačiau tai yra labiau pinigų srautų valdymo klausimas, kadangi šios lėšos jau yra suplanuotos ir bus įgyvendinamos pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą.
Iš nekilnojamojo turto mokesčio tikimasi surinkti 4,7 mln. eurų daugiau, taip pat iš loterijų ir lošimų mokesčio – 3 mln. eurų, o dėl žemės įstatymo pakeitimų – 6,2 mln. eurų. Kiti smulkūs pokyčiai leis surinkti dar 3,2 mln. eurų“, – sakė ministrė.
Po klausimų ir pasisakymų Seimo nariai balsavo ir pritarė, kad projektas turėtų būti priimamas gruodžio 14 dieną (80 buvo „už, 5 „prieš“, 45 susilaikė).
Infliacija sieks iki 4 proc.
Po G. Skaistės pristatymo posėdyje skirta laiko Seimo narių klausimams. Vienas jų – V. Valkiūnas – pasisakė apie numatomą kainų augimą.
„Šis biudžetas pusei metų, iki liepos mėnesio, mano manymu, nes numatau 50 proc. infliaciją. Reikia ruoštis fataliam variantui, kaip sakant“, – sakė jis.
G. Skaistė jam atsakė taip: „Aišku, galite įsteigti savo prognozavimo tarnybą infliacijai. Viskas įmanoma, tačiau žvelgiant į finansines prognozes, jas paprastai atlieka tam tikros institucijos, tai – Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija.
Žvelgiant į jų planavimą, numatoma, kad vidutinė metinė (ne taškinė, o per metus esanti) infliacija Lietuvoje sieks 3,1–3,5 proc. Aš asmeniškai manau, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija bus apie 4 proc.“
Prabilo apie ateities krizes
Per Seimo narių pasisakymams skirtą laiką Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas gyrė patobulintą projektą. „Džiugina, kad trečdaliu padidintas finansavimas mokslui ir man atrodo, kad tai didelis visų mūsų laimėjimas“, – sakė jis.
Tuo metu regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis biudžetą pavadino „Genocido ir maro dirbantiems ir kuriantiems žmonėms biudžetu“.
Savo ruožtu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sutiko su kai kuria opozicijos kritika, kad biudžeto deficitas yra gan reikšmingas ir siekia 3,3 proc. BVP.
„Šis deficitas, nors ir didelis, yra mažesnis nei ES vidurkis, kuris siekia 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skola, nepaisant krizės sąlygų, išliko stabili. Ilgesniu laikotarpiu turime kalbėti apie skolos mažėjimą – maždaug iki 40 proc. BVP. Tai reikalinga tam, kad turėtume fiskalinės erdvės ateities krizėms, kurios yra neišvengiamos.
Didelė dalis išlaidų šiame biudžete yra nepagrįstos ilgalaikiais, tvariais pajamų šaltiniais. Turėsime grįžti prie mokesčių diskusijos. Čia svarbus sutarimas, kad mokesčiai turi nepaliesti labiausiai pažeidžiamų, viduriniosios klasės, nukreipti į stambaus verslo apmokestinimą. Turime kalbėti apie mokesčių lengvatų panaikinimą advokatams, notarams, anstoliams, turime peržiūrėti kitas mokesčių lengvatas. Mano supratimu, biudžeto deficitą šiomis priemonėmis pavyks sumažinti“, – sakė konservatorius.
Numatomas valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais turėtų siekti 3,3 proc. BVP, t. y. 0,2 proc. punkto daugiau nei buvo pradiniame projekte. Deficitas padidėjo po Vyriausybės korekcijų, kuriomis padidintos išlaidos saugumui, pandemijos valdymui ir mokslui.
Seimo nariai pradiniam projektui turėjo pasiūlymų už 454 mln. eurų, tačiau visi jie buvo atmesti.
2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą planuojama priimti gruodžio 14 dieną.
Kartu su biudžetu nuo 400 iki 460 eurų didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis. Minimalioji mėnesinė alga kitais metais bus 88 eurais didesnė ir sieks 730 eurų. Tuo metu valstybės tarnautojų atlyginimams naudojama bazinė pareigūnų alga bus didesnė 4 eurais ir sieks 181 eurą.
Kaip nurodoma leidinio „2022 metų biudžetas glaustai“ projekte, valdžios sektoriaus finansai yra sudaryti iš penkių dalių. Tai – valstybės biudžetas, sudarantis 45 proc. viešųjų finansų, savivaldybių biudžetai (18 proc.), „Sodra“ (25 proc.), Privalomojo sveikatos draudimo fondas (11 proc.) ir kiti valdžios sektoriaus subjektai (1 proc.).
Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet BVP augo 4,3 proc., kitąmet augs 4 proc., o 2023 ir 2024 metais po 3,5 proc.
Prognozuojama valdžios sektoriaus skola šiemet turėtų pasiekti 46 proc. BVP, 2022 metais – 45,6 proc., 2023 metais – 46,9 proc., o 2024 metais – 44,7 proc. BVP.
Didžiąją dalį valdžios sektoriaus pajamų sudaro pridėtinės vertės mokestis (4,9 mlrd. eurų), socialinio (3,4 mlrd. eurų) ir sveikatos draudimo įmokos (2,6 mlrd. eurų) bei gyventojų pajamų mokestis (4,5 mlrd. eurų).
2022 metais Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos sudarys apie 11 proc. valdžios sektoriaus biudžetų pajamų.
Daugiausiai biudžetų išlaidų 2022 metais teks socialinei apsaugai ir užimtumui (7,6 mlrd. eurų), viešiesiems finansams, pavyzdžiui, rezervui formuoti ar mokesčiams administruoti (2,6 mlrd. eurų), sveikatai (3 mlrd. eurų) ir švietimui, mokslui bei sportui (2,1 mlrd. eurų).
2022 metais didės akcizai alkoholiui ir tabakui – dėl to į biudžetą tikimasi surinkti 29,3 mln. eurų daugiau. Tuo metu dėl numatomo NPD didinimo biudžetas turėtų prarasti -74,1 mln. eurų.
