aA
Vyriausybė pritarė kitų metų biudžeto projektui ir siunčia jį Seimui – kol kalbama apie pensijų ir atlyginimų augimą, šimtai milijonų eurų perstumdomi iš ekonomiką, energetiką, susisiekimą kuruojančių ministerijų ir kuriama milijardo eurų dydžio „Pažangos lėšų rezervinė programa“. Kitąmet daugiau lėšų skiriama krašto apsaugai, žemės ūkiui, kultūrai.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė kitų metų biudžeto projektui ir siunčia jį svarstyti į Seimą.

Kaip jau skelbta, kitąmet planuojami didesni minimalūs atlyginimai, augs ir uždarbiai, neviršijantys vidutinio atlyginimo, sparčiau nei numatyta įstatyme būtų keliamos pensijos ir kitos išlaidos, o jokių naujų mokesčių įvesti neplanuojama.

Tačiau mažinant socialinę atskirtį, dalis sričių gali ir nukentėti – kai kurių ministerijų asignavimai mažėja netgi perpus. Dalis lėšų keliauja į naują milijardo eurų dydžio pažangos programą.

Premjerė Ingrida Šimonyutė vertino kad projektai parengti sklandžiai, užtikrinamas skolos stabilizavimas, ir rengiamasi laikotarpiams, kai vėl reikės grįžti prie fiskalinės drausmės.

„Delfi“ publikacijos apačioje pateikia lentelę, kurioje galima palyginti visus asignavimų valdytojus pagal jiems skirtų lėšų dydį ir pokyčius.

Didžiausi sumažėjimai: energetikoje, ekonomikoje, susisiekime

Daliai ministerijų kitąmet skirti asignavimai mažėja itin reikšmingai.

Labiausiai mažės išlaidos susijusios su COVID–19 – tam numatytas rezervas bus 623 milijono eurų mažesnis nei šiemet.

Toliau rikiuojasi Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), kuriai skiriami asignavimai susitraukia 422 milijono eurų, beveik per pusę. Iš šios sumos 230 mln. eurų sudaro šiemet COVID-19 pandemijos padariniams valdyti skirtos lėšos, dar 159,5 milijono eurų – ES lėšų, 93 mln. eurų – ekonomikos skatinimo plano „Ateities ekonomikos DNR“ lėšų sumažėjimas.

Ministerija mažėjimą aiškina tuo, kad nebelieka karantino: „Kitiems metams nėra planuojama naujų COVID-19 kompensacijų programų (šiemet buvo numatyta 230 mln. eurų), taip pat baigiama naudoti COVID-19 paramos lėšas, numatytas pagal buvusį DNR planą (šiemet buvo numatyta beveik 96 mln. eurų). Šiek tiek mažės ir Europos Sąjungos Lietuvai skirta parama. Šiandien patvirtintas 429 mln. eurų biudžetas nėra galutinis, nes EIM 2022 m. dar yra rezervuota papildomų lėšų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) plano bei papildoma ES parama. Tikslios sumos bus paskelbtos patvirtinus pažangos priemones“, – paaiškino EIM.

Dainiaus Kreivio vadovaujamos Energetikos ministerijai skirti asignavimai mažėja net 54 procentais, arba 217,5 milijono eurų. 206 mln. eurų iš šios sumos sudaro mažėjanti ES ir kita tarptautinė parama.

Tačiau pati Energetikos ministerija paaiškina, kad sumažėjimas nėra toks ryškus, o lėšos tik perstumdomos.

„Patvirtinus Nacionalinę energetikos plėtros programą (NEPP) ir priemonių aprašus, 162,6 mln. eurų (pažangos lėšų) bus skirta Energetikos ministerijai. Tuomet pokytis bus 13,6 proc. mažėjimas (apie 54,87 mln. eurų), ir jį lemia tai, jog 2021 m. viduryje buvo skirta 92 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų, kai tuo tarpu 2022 m. planuojama minėtų lėšų panaudoti 43,6 mln. eurų“, – paaiškina ministerija.

Dainius Kreivys
Dainius Kreivys
© DELFI / Andrius Ufartas

147 mln. eurų mažėja ir Susisiekimo ministerijos biudžetas. Sveikatos apsaugos ministerijos biudžetas traukiasi 39,2 mln. eurų, tiesa, šiemet 120 mln. eurų pridėjo COVID-19 pandemijai valdyti skirtos lėšos.

Aiškinamajame rašte Vyriausybė nepateikia jokios informacijos, kokios tokių pokyčių priežastys. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, kad asignavimų mažėjimas gali atspindėti vienkartinius pasikeitimus – nebereikės paramos dėl COVID-19 krizės, taip pat galėjo būti pasibaigusių vienkartinių projektų, kurie nebeplanuojami.

Atsiranda milijardas „Pažangos lėšų rezervinei programai“

Tačiau yra itin reikšmingai didėjančių eilučių biudžete. Atsiranda nauja pažangos lėšų rezervinė programa, kuriai numatyta kone milijardas – 979,3 mln. eurų – asignavimų.

Pažangos lėšų rezervinė programa apibrėžta taip – Finansų ministerijos strateginio veiklos plano programa, kurioje planuojamos pažangos lėšos (ES fondų ir kitos tarptautinės paramos lėšos) tam tikrais biudžetiniais metais pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu sutartoms, bet valstybės biudžeto asignavimų valdytojo dar nepatvirtintoms pažangos priemonėms įgyvendinti bet kurioje valstybės veiklos srityje. Į pažangos lėšų rezervinę programą įtraukiamos tik pervedimų priemonės.

Labiausiai kitąmet gausėtų Krašto apsaugos ministerijos biudžetas (+127,7 mln. eurų), taip pat panašiai augtų Žemės ūkio ministerijos asignavimai (+122,3 mln. eurų).

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kitąmet turės 106 mln. eurų gausesnį biudžetą, tačiau reikšmingai mažinami asignavimai universitetams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patikina, kad šie skaičiai dar ne galutiniai, ir universitetams prisidės dar 40 mln. eurų.

„Pateikta lentelė asignavimus universitetams neatspindi viso finansavimo universitetams ir gali klaidinti. Pateiktoje informacijoje neatspindėti šiais metais įstojusiųjų studijų krepšeliai ir tai sudaro apie 40 mln. eurų, kuries bus atiduoti lapkritį, remiantis stojimo rezultatais. Taip yra kasmet, nes kai teikiamas biudžeto projektas dar nebūna iki galo suvesti į registrą visi studentai. Be to, bus paskirstytos papildomos lėšos dėstytojų, mokslininkų, kitų tyrėjų ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti nuo sausio 1 d. Tam mokslo ir studijų institucijoms iš viso numatyta 28,8 mln. Eur, iš jų universitetams teks 21 mln. Eur, – paaiškina ministrė.

Tarp laimėtojų kitąmet atsiduria kultūra – ne tik ministerijai asignavimai didėja 11,6 mln. eurų, tačiau ir šios srities įstaigos, muziejai, teatrai, kitąmet gaus reikšmingai didesnį finansavimą.


GPM nesurenkama tiek, kiek reikia bazinėms pensijoms

Kitąmet iš biudžeto 2,389 milijardo eurų bus pervesta į „Sodrą“, šie pinigai skirti finansuoti bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai. Palyginimui, iš viso į biudžetą kitąmet planuojama surinkti netgi mažiau gyventojų pajamų mokesčio – 2,34 milijardo eurų. Šios biudžeto išlaidos, lyginant su šiemetiniu biudžetu, auga 10,6 procento.

Pensijų indeksavimo koeficientas sudaro 11 procentų – tokia apimtimi vidutiniškai didės senatvės pensijos. Nustatomas valstybinių pensijų bazės dydis – 59,35 euro.

Kiekvienam pensijų fondų dalyviui kitąmet kiekvieną mėnesį valstybė perves po 21,59 Euro per mėnesį. Mat paskata už kaupimą sudaro 1,5 procento nuo vidutinio darbo užmokesčio užpraeitais metais.

Jau skelbta, kad Vyriausybė suplanavo bazinės pensijos reformą – jos dydis nebepriklausytų nuo sukaupto stažo tiems asmenims, kurie nėra sukaupę būtinojo stažo, jie visi gautų vienodą bazinę pensiją.

Numatoma skolintis iki 1,47 mlrd. eurų

Kaip jau skelbta, kitąmet valstybės biudžete planuojama 13,86 mlrd. eurų pajamų, įskaitant 2,76 mln. eurų ES paramos, o išlaidos sudarys 16,48 mlrd. eurų.

Tam, kad padengtų deficitą, Vyriausybė skolinsis – kitąmet numatytas grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra 1,474 milijardo eurų.

2022 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 508,4 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

Seimui siunčia biudžetą: kad augtų pensijos ir atlyginimai, karpomi ministerijų biudžetai – kur pokyčiai didžiausi?
© Shutterstock

Nustatomas valdžios sektoriaus deficitas negalėtų būti didesnis negu -3,1 procento BVP.

Valstybė kitąmet 1,22 milijardo eurų iš biudžeto išskirstys pagal atnaujintą valstybės investicijų programą. Palyginimui, šiemet tam buvo skirta 1,407 mlrd. eurų. Pagal numatytas investicijų sritis, daugiausia lėšų teks transportui ir ryšiams (426,5 mln. eurų), taip pat valstybės saugumui ir gynybai (149 mln. eurų), švietimui, mokslui ir sportui (139 mln. eurų).

Keturios kryptys

Finansų ministrė Gintarė Skaistė paaiškina, kad biudžete išskirtos keturios kryptys, kuriose skirta daugiau dėmesio biudžete.

„Saugi valstybė – čia kalbama apie krašto apsaugos finansavimą pagal pasirašytą susitarimą tarp partijų, ir ekstremalių situacijų suvaldymą. Taip pat kalbama apie galimybių Lietuvą ir kaip sudaryti galimybes kurti aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką ir kaip transformuoti ekonomiką“, – paaiškina G. Skaistė.

Gintarė Skaistė
Gintarė Skaistė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Trečioji kryptis yra žmonių pajamos, ir čia daugiausia dėmesio skirta darbo užmokesčio didinimui keliant minimalų mėnesinį atlyginimą, mokesčių lengvatas, taip pat viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Ketvirtoji kryptis – skurdo rizikos mažinimas, skirta pensijų ir neįgaliųjų pajamų didinimui.

Augs pajamos mažiausiai uždirbantiesiems

Siekiant mažinti darbo jėgos apmokestinimą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, nuo 2022 metų bus taikomas didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD).

Šiuo metu pajamoms, susijusioms su darbo santykiais taikomas maksimalus NPD siekia 400 eurų per mėnesį. Siūloma padidinti šį dydį iki 460 eurų, tačiau tik tiems gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija vidutinio darbo užmokesčio. Uždirbant daugiau NPD liktų toks pats kaip ir šiemet. Dėl šio pokyčio valstybės kišenė neteks apie 74 mln. eurų.

„Statistikos departamento duomenimis, iki 1 VDU gauna 73 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų, todėl šis pokytis tikrai palies tris ketvirtadalius visos darbo rinkos“, – žada finansų ministrė G. Skaistė.

Taipogi Vyriausybė kitąmet ketina didinti ir minimalų mėnesio atlyginimą nuo šiemetinių 642 eurų iki 730 eurų prieš mokesčius.

„2022 metais – 181 euras, tokio dydžio būtų bazinės algos dydis. Tai paliestų apie 200 tūkst. darbuotojų, kurių atlyginimai padidėtų nuo 16,8 iki 129 eurų, priklausomai nuo to, kokį darbą jie dirba“, – pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Norint įvertinti, kaip keisis atlyginimas kitąmet, galima pasinaudoti „Delfi“ skaičiuokle.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(27 žmonės įvertino)
3.4815

Verslo „liudytojas“ per mėnesį sumoka apie 10 eurų, kai darbuotojas – 260 eurų: ar kiti metai gali būti paskutiniai? (87)

Vienas verslo liudijimo turėtojas per mėnesį vidutiniškai sumoka apie 10 eurų gyventojo pajamų...

Ilgalaikių bedarbių skaičius verčia tvertis už galvos: bedarbis – lyg nauja profesija (622)

Užimtumo tarnyba stveriasi už galvos: per metus ilgalaikių bedarbių tiek Lietuvoje, tiek...

Regione įsitraukė į verslą: pirmame aukšte – bokso klubas, antrame – grožio salonas (56)

Pirmame aukšte – bokso klubas, antrame – grožio salonas, – tokiomis skirtingomis veiklomis...

Apdovanotos krašto gerovę kuriančios verslo įmonės (1)

Nepaisant pandemijos, verslo plėtra Kauno rajone didina pagreitį – veiklą plečia tarptautinės...

Lietuvos paštas įspėja dėl apgaulingų žinučių (9)

Lietuvos paštas informuoja klientus, kad šį savaitgalį pastebėta situacija, kuomet įmonės...

Top naujienos

Užsienyje bijo lietuvių: matydami, kiek pas mus sergančių ir antivakserių – liepia tirtis papildomai (563)

Iš stipriai sergančios Lietuvos žmonės plūsta žiemoti į saulėtą ir mažai koronaviruso...

Po rekordinių viruso skaičių svarsto, ką daryti su kitais ligoniais: pagalbos gali tekti vykti ir į kitą miestą

Dėl kovidinių pacientų kemšantis ligoninėms, svarstoma, kaip išlaikyti pagalbą ir kitomis...

Klaipėdos rajono meras grąžintas iš Rusijos: papasakojo, kas atsitiko skelbiamos visų sulaikytųjų tapatybės (292)

„Esu geras žvejys, bet, pasirodo, orientacininkas ne koks. Turbūt jau girdėjote apie šiandien...

Verslo „liudytojas“ per mėnesį sumoka apie 10 eurų, kai darbuotojas – 260 eurų: ar kiti metai gali būti paskutiniai? (87)

Vienas verslo liudijimo turėtojas per mėnesį vidutiniškai sumoka apie 10 eurų gyventojo pajamų...

Po provokuojančių nuogybių ant podiumo – ekstravagantiškų mados stebėtojų pasirodymas užkulisiuose (9)

Štai nugriaudėjo dar viena „ Mados infekcija “. Naujininkų simboliu tapusiame pastate,...

Dailius Dargis | D+

Šokiruojantys Kauno gaujos veiksmai: po žvėriško aštuoniolikmetės nužudymo vado autoritetas sumenko net tarp gangsterių

Šiame pasakojime – pasivaikščiojimai po Kauną konkrečiais adresais, kur prieš du...

Moteris, apie kurią iki šiol pasakojamos legendos: jos rankose buvo Lietuvos likimas unikalūs archyviniai kadrai

Marcelė Kubiliūtė iki šiol laikoma viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių – įžengusi...

Kalbino Daiva Žeimytė-Bilienė, parengė Laura Tarandaitė | D+

Bilotaitė: Lukašenkos režimas yra baudžiamas, todėl jis ieško būdų mums atkeršyti (5)

Informaciją, jog dalis iš Baltarusijos atvykusių migrantų priklauso vienai ar kitai teroristinei...

Kelmės rajono savivaldybės mero rinkimus laimėjo Petkevičius, Trakuose Šatevičius lenkia Narkevič Petkevičienė: Trakų aktyvumas nustebino (29)

Suskaičiavus didžiąją dalį balsų, Kelmės rajono mero rinkimų antrajame ture pirmauja...