Finansų ministerijos parengtame biudžeto projekte numatoma pajamas didinti 5,1 proc. (572,25 mln. eurų) iki 11,82 mlrd. eurų, o išlaidas – 4,6 proc. (731,69 mln. eurų) iki 16,57 mlrd. eurų.
Planuojama, kad bendras viešojo sektoriaus deficitas šiemet pasieks 8,4 proc. t. y. daugiau nei buvo numatyta gruodį patvirtintame biudžete.
Dėl didesnių išlaidų kovai su pandemija nuo planuotų 5,3 mlrd. iki 5,7 mlrd. eurų didinamas šių metų valstybės skolinimosi limitas. Numatoma, kad šių metų pabaigoje skola pasieks 52,3 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2023 ir 2024 metais stabilizuosis ties 58,1 proc. BVP.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė posėdyje priminė, kad buvusios Sauliaus Skvernelio Vyriausybės rengtame 2021 metų biudžete buvo numatytas 4,5 mlrd. grynasis skolinimosi limitas, kai jos pristatomame – 3,8 mlrd. eurų.
„Pirminiame biudžeto projekte, kurį rengė buvusi Vyriausybė, buvo prognozuojamas BVP augimas 3,3 proc., kai dabartinės prognozės yra 2,6 proc. Noriu pasakyti, kad su geresnėmis prognozėmis buvusi Vyriausybė prognozavo ir didesni grynojo skolinimosi limitą. Tuo metu dabar, kai turime blogesnes prognozes, skolinimosi limitas yra mažesnis.
Visiems tiems, kurie sako, kad skolinimosi limitas ir skolos augimas yra nepadorus, galėčiau pasakyti, kad jų planuotas buvo tiesiog skandalingas“, – sakė ji.
Pareiškimą apie nepadoriai auginamą valstybės skolą antradienį padarė opozicijos lyderis S. Skvernelis.
G. Skaistė dar sakė, kad dabartiniai vakcinavimo tempai ir planai leidžia tikėtis, kad šiais metais grįšime į normalų gyvenimą.
„Kaip ir pristatėme gruodį, pandemijai valdyti lėšų numatyta pusei metų, jei pandemija užtruks, turėsime grįžti su biudžeto tobulinimu, taip pat reikia numatyti lėšas, kurios bus investuojamos šiemet iš Ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo priemonės iš Europos Komisijos.
Iš esmės šis biudžeto pakeitimas yra pandemijos pasekmėms suvaldyti, užbaigti pandeminį periodą ir popandeminiam periodui finansuoti, kuomet yra kuriamos papildomos priemonės, kurios turėtų užtikrinti sklandų grįžimą į normalų gyvenimą“, – sakė ji.
Atnaujintame biudžete daugiau pinigų numatyta vakcinoms ir kitoms sveikatos apsaugos išlaidoms, socialinei apsaugai (motinystės ir nedarbo socialiniam draudimui), užimtumo priemonėms (prastovų subsidijoms, darbo paieškos išmokoms, išmokoms savarankiškai dirbantiems, ligos išmokoms), kt.
Projekte taip pat yra įtraukti pajamų praradimai dėl laikinos PVM lengvatos maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams ir vienkartinės galimybės 2020 metų nuostolį patyrusiam verslui jį „amortizuoti“ už 2019 metus deklaruotu pelno mokesčiu. Tačiau jame nenumatytas prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymas neapmokestinamąjį pajamų dydį kelti iki 450 eurų (dabar yra 400 eurų).
Dėl perkaitimo
G. Skaistė atsakė į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko klausimą, ar planuojamos didesnės išlaidos gali dar labiau įkaitinti ekonomiką, sukelti infliaciją.
„Finansų ministerijos numatyta infliacija yra 1,8 proc. su tam tikrų rizikų matymu, kad gali būti augimas. Tačiau bet kokiu atveju infliacijos lygis neturėtų būti labai ženklus. Artimiausiais metais jis neturėtų viršyti 2 proc. lygio, kuris yra laikomas vis dar tvariu.
Kalbant apie biudžeto deficitą, jis yra ženklus, pandemijos suvaldymas turi savo kainą, tačiau nepaisant to, kad daugelis galvoja, kad visos šios lėšos yra susijusios su pandemijos suvaldymu, tiesiog priminsiu pirminį 2021 metų biudžetą, rengtą buvusios Vyriausybės, kur lėšų pandemijai suvaldyti nebuvo numatyta, tačiau jau tuomet deficitas sudarė 5 proc. T. y. be jokių papildomų pandemijai suvaldyti skirtų lėšų“, – sakė ji.
Ministrė paaiškino, kad didelė deficito dalis yra ilgalaikiai įsipareigojimai, nepagrįsti ilgalaikiais finansavimo šaltiniais. „Dėl to tikrai rudenį turėsime priimti tam tikras priemones, susijusias su mokesčių keitimu“, – dėstė G. Skaistė.
Atsakinėdama į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Luko Savicko klausimą dėl Europos Sąjungos lėšų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF), ministrė teigė, kad Vyriausybei šioje srityje netrūksta nei noro, nei kompetencijų.
„Tos priemonės ir tos reformos, kurios yra suderintos su EK, yra pirmiausia suderintos su šios Vyriausybės programa, su socialiniais partneriais. Lėšos iš EK mus pasieks bet kokiu atveju ne anksčiau kaip rudenį. Dėl to, kad reikia visoms šalims ratifikuoti nuosavų išteklių įstatymus ir priimti sprendimus dėl nacionalinių planų patvirtinimo. Galutinis formalus sprendimas dėl to, kas bus finansuojama, bus už kelių mėnesių.
Ne visai atsakinga susirašyti savo pageidavimų sąrašą ir jį sudėti į biudžeto projektą, tikintis, kad jis bus finansuojamas iš EK, neturint suderinimo. Natūralu, kad visos priemonės, kurios buvo jūsų Vyriausybės surašytos kaip finansuotinos, didžioji dalis būtų nugulusi į valstybės skolos sąskaitą. Tiesiog todėl, kad suderinimo nebuvo“, – sakė ji.
Veryga iškvietė Dulkį į Seimą
Seimui teikiamame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete numatomos 1,9 proc. (48,5 mln. eurų) didesnės pajamos ir 0,5 proc. (11,33 mln. eurų) didesnės išlaidos. Atitinkamai PSDF biudžeto pajamos 2021 metais turėtų siekti 2,53 mlrd., o išlaidos – 2,49 mlrd. eurų.
Daugiau lėšų PSDF biudžete numatoma su pandemija kovojančių medikų atlyginimų priedams ir rezervui papildyti.
PSDF biudžeto projektą turėjo pateikti sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė, tačiau LVŽS frakcijos narys Aurelijus Veryga paprašė, kad tai padarytų ministras Arūnas Dulkys. Dėl to paskelbta pertrauka iki kito posėdžio.
„Salėje nematome ministro, su visa pagarba viceministrei, neabejoju jos kompetencija, bet biudžeto pristatymas yra tikrai išskirtinis įvykis ir paprastai tai daro ministrai, atsako į klausimus, kurie tikrai politiškai, kitą kartą, sunkūs. Mes pasitarėme frakcijoje, žinau, kad ir Darbo partijos frakcijos nuomonė yra panaši, prašytume daryti šiam pristatymui pertrauką, sulaukti, kada ministras galės pristatyti šį projektą“, – sakė A. Veryga.
Posėdžiui pirmininkavęs Jurgis Razma paskelbė, kad pertrauka skelbiama bendru sutarimu. „Nes akivaizdu, kad opozicinė frakcija penktadalį balsų tikrai surinks“, – sakė jis.
Vakariniame posėdyje tęsėsi diskusijos dėl A. Dulkio dalyvavimo pristatant biudžeto projektą.
„Per pertrauką mes gavome informacijos, kad, deja, sveikatos apsaugos ministras yra tarptautiniame renginyje Pasaulio sveikatos organizacijos organizuojamame ir šiandien jis negalėtų prie mūsų prisijungti. Taip pat ketvirtadienį jis dalyvauja neformaliame Europos sveikatos apsaugos ministrų posėdyje ir sako kalbą, tiek šiandien, tiek ketvirtadienį“, – pranešė posėdžiui pirmininkavęs Vytautas Mitalas.
Seimo narys Vytautas Gapšys į tai atsakė, kad ministras turi būti Seime ir greitai.
„Ministras yra Lietuvoje, jo kalba truks 2 ar 3 minutes, beveik neabejoju, kad bus bendro pobūdžio. Todėl net statyti ant lėkštelės tokių klausimų kaip dalyvavimas plenariniame posėdyje, pristatant biudžetą ir dalyvavimas renginyje nuotoliniu būdu – tai nepalyginama. Ministras rodo ne tik nesupratimą, bet ir nepagarbą parlamentui“, – sakė jis.
Savo ruožtų Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pastebėjo, kad Seimas jau balsavo dėl visos dienos darbotvarkės ir patarė jos laikytis.
Galiausiai V. Mitalas pranešė, kad A. Dulkys sutiko PSDF biudžeto projektą pristatyti ketvirtadienį ryte.
Skubos tvarka
Siūloma „Sodros“ biudžeto pajamas padidinti 1,17 proc. (60,2 mln. eurų), iki 5,19 mlrd. eurų, o išlaidas – 1,24 proc. (61,85 mln. eurų), iki 5,05 mlrd. eurų.
„Sodros“ biudžete daugiau lėšų numatoma naujai išmokai vienišiems senjorams ir neįgaliesiems, prastovų subsidijoms, subsidijoms po prastovų, išmokoms dirbantiems savarankiškai, ligos išmokoms COVID-19 darbe užsikrėtusiems medikams, palankesniam motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų apskaičiavimui, jei asmenų pajamos mažėjo dėl prastovų.
Kaip posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kartu su „Sodros“ biudžetu teikiamus projektus Vyriausybė Seimo prašo svarstyti skubos tvarka.
„Atsižvelgiant į tai, kad dėl COVID-19 ligos plitimo paskelbta ekstremalioji situacija visoje šalyje, o dėl nepalankios epideminės situacijos pakartotinai paskelbtas karantinas visoje Lietuvos teritorijoje. Taip pat siekdami užtikrinti svarbų visuomenės ir valstybės interesą šalinti valstybės ekstremaliosios situacijos ir karantino visoje Lietuvoje paskelbimo sukeltus padarinius“, – paaiškino ji.
M. Navickienė pažymėjo, kad Vienišo asmens išmokos įstatymo projektas yra numatytas Vyriausybės programoje.
„Vienišų pensininkų skurdo rodikliai iš tiesų yra labai dideli. Mes manome, kad tokios priemonės atsiradimas iš esmės padės spręsti tų žmonių skurdo rizikos problemą. Aišku, komplekse su kitomis priemonėmis, kurias reikės taikyti, – sakė ministrė.
M. Navickienė naujas išmokas pavadino dideliu ir svarbiu Vyriausybės žingsniu.
„Šita išmoka yra ir universali, pagrindžiama tvariais finansavimo šaltiniais, planuojama atsakingai, turės labai didelį teigiamą poveikį. Ar tai vienintelis dalykas, kurį planuojame daryti tuo klausimu? Tikrai ne, bet šiandien noriu pasidžiaugti šiuo žingsniu“, – sakė ji.
Ministrė dar pridūrė, kad biudžetų projektuose, kurie bus pristatyti rudenį, numatoma, kad pensijos 2022 metais dar didės.
Subsidijos per ir po prastovų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad tęsiantis karantinui, darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma. Siūloma subsidijas darbo užmokesčiui mokėti karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, bet ne ilgiau kaip iki rugsėjo 30 dienos.
Įsigaliojus įstatymui pirmą mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarytų 100 proc., bet ne daugiau kaip 1 minimalioji mėnesinė alga t. y. 642 eurai „ant popieriaus“, antrąjį mėnesį – 90 proc. MMA, trečiąjį mėnesį – 70 proc. Nuo šių metų pradžios už prastovose esančius darbuotojus karantino metu kompensuojamas visas (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis. Maksimalus kompensuojamas dydis siekia 1,5 MMA, t. y. 963 eurus „ant popieriaus“. Tokio dydžio parama bus mokama iki birželio 30 dienos.
Darbdaviams siūloma mokėti subsidijas darbo užmokesčiui už darbuotojus, sugrįžusius iš prastovų. Tokia subsidija būtų mokama už kiekvieną darbuotoją, kuriam per 6 kalendorinius mėnesius ne trumpiau kaip 75 darbo dienas (ne mažiau 600 darbo valandų) buvo paskelbta prastova, o jo darbo vietai išlaikyti darbdaviui buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovų metu. Darbuotojas taip pat negalėjo būti atleistas iš darbo. Subsidija už į darbą sugrįžusius darbuotojus būtų mokama vieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki liepos 31 dienos. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarytų 100 proc., bet ne daugiau kaip 1 MMA.
Be to, fiksuoto dydžio išmoką siūloma mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nukentėjo nuo pandemijos, kai jų vykdoma ūkinė veikla buvo apribota, o pajamos 2020 metais lyginant su 2019 metais sumažėjo 30 proc. ar net daugiau. 260 eurų dydžio išmoka dirbantiems savarankiškai dar būtų mokama iki rugsėjo 30 dienos, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas.
Tėvai, medikai ir vieniši asmenys
SADM paaiškinimu, tėvams, kuriems pandemijos metu buvo paskelbta prastova ir prastovos gavimo laikotarpis ar jo dalis patenka į išmokos apskaičiavimo laikotarpį, išmokos bus skaičiuojamos iš laikotarpio, buvusio iki karantino paskelbimo. Savarankiškai dirbantiems asmenims motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai bus apskaičiuojami pagal nuo 2019 metų vasario 1 iki 2020 metų sausio 31 dienos gautas pajamas, nuo kurių buvo sumokėtos „Sodros“ įmokos. Asmenys, kuriems jau paskirtos motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, turės kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių dėl jų perskaičiavimo nė vėliau kaip iki 2022 metų sausio 1 dienos.
Įsigaliojus pakeitimams, 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekianti ligos išmoka būtų mokama susirgusiems COVID-19 liga darbuotojams, dirbantiems sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiaisiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas.
Taip pat Seimui teikiamas siūlymas nuo liepos mokėti 28,63 euro papildomą išmoką skurdžiausiai gyvenantiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems.
Biudžetų pataisas Seimas turėtų patvirtinti birželį. Prieš tai jos dar bus apsvarstytos Seimo komitetuose.
