Šeimos verslas skaičiuoja nuostolius dėl koronaviruso: laiko atsigauti prireiks iki 2022-ųjų

Kai lankėmės Kartupėnų kaime, Jurbarko rajone, buvo viena tų gegužės dienų, kai kone visa Lietuva stebėjosi netikėtai prisnigus.

Šeimininkas Antanas Grumuldis, pasipuošęs kapitono kepure, mus pasitikdamas sakė, kad gamta šiandien iškrėtė gerą pokštą, o vesdamasis į sodybos pokylių salę dar šmaikštavo, kad ji – ypatinga, nes kas čia susituokia – niekada neišsiskiria.

20 hektarų – tiek čia yra Grumuldžių šeimos valdų. Jose – vila ir kaimo turizmo sodyba „Bisena“, laivas išvykoms ir maisto furgonėlis, pavadinimu „Kipšiukas“.

Prisėdus pobūvių salėje, kur įprastai vyksta vestuvės ir kitos šventės, Antanas pasakojo, kad šią sodybą įsigijo dar 2011-aisiais, nes norėjo turėti kaimo turizmo verslą, o dienas pensijoje leisti plaukiojant laivu, ką, beje, jis šiandien ir veikia.

Kai šeima įsigijo sodybą, ji buvusi labai sena ir apgriuvusi, todėl viską reikėję remontuoti, o dėl to, kad ji yra Regioninio parko teritorijoje, galioja ir kitos taisyklės, aiškino šeimininkas, todėl viską reikėję statyti būtent tose pačiose vietose.

Antano sūnus Julius skaičiavo, kad nors veikla čia pradėta vykdyti 2014-aisiais, o dalis paramos gauta iš struktūrinių fondų, atstatymui čia reikėjo labai daug investicijų.

„Šiame versle apie atsipirkimą nėra nė ką galvoti. Tiesiog turi savo darbo vietą“, – sakė jis.

Tiesa, šis sezonas, anot Juliaus, vilai turėjęs būti labai geras, tačiau koją pakišęs karantinas ir įvesti ribojimai.

„Iš tikrųjų kadangi Velykos šiemet buvo labai anksti, o švenčių maratonas prasideda nuo jų ir tęsiasi iki lapkričio 1-osios, tai buvo pilnai užkrautas balandis, gegužė, bet išėjo kaip išėjo.

Visas šventes arba perkėlėme, arba jos buvo atšauktos, o sezoną pradėsime birželio gale, nuo Joninių“, – sakė jis.

Įprastą vasarą, kaip teigė, čia būna užimti kone visi savaitgaliai, žmonės daugiausia švenčia vestuves. Paklaustas apie prarastus nuostolius Julius sakė besitikintis, kad iki 2022 m. verslas atsigaus.

„Nes čia viskas taip nesibaigs. Šie metai bus sunkūs, kiti taip pat“, – sakė jis.

Kaimo turizmas, pokyliai bei plukdymas laivu, ne vieninteliai šeimos verslai. Prie viso to jie turintys ir maisto furgonėlį, kuris šią vasarą skaičiuos jau antrąjį savo sezoną.

Antanas Grumuldis

© DELFI / Domantas Pipas

„Kadangi švenčių sumažėjo ir keliasi į namus, į gamtą, tai labai tikimės griebti išvažiuojamas šventes“, – sakė Julius.

Tiesa, kadangi tai šeimos verslas, visi yra pasiskirstę ir kas už ką atsakingas.

„Aš – už sodybą ir virtuvę, tėtis Antanas – laivo kapitonas, brolis Simas vadovauja laivo verslui, o sesuo Ieva su mama Raimonda vadovauja „Kipšiukui“, – greitai paaiškino Julius.

Anot jo, šeima samdo ir daugiau pagalbininkų. Štai ne sezono metu čia dar dirba apie 7 žmones, o sezono – ir daugiau.

„Sunku čia rasti naujų darbuotojų“, – pridūrė Antanas bei juokavo, kad ir patys šeimoje kartais pasiginčija, kai kuris vėluoja.

Kalbėdamas apie laivą ir plaukiojimą juo – Antanas džiaugėsi. Kaip sakė, visada svajojęs pensijoje plaukioti ir plukdyti keleivius.

„Mes juos plukdome tarp pilių: Raudonės pilis, Panemunės pilis, Gelgaudiškio dvaras. Galime nuplukdyti ir į Jurbarką, esam stovėję Drevernoje, Kaune“, – sakė jis.

Paklausus, ko trūksta Jurbarko rajonui, šeimininkas atviras – trūksta pravažiuojantiems turistams ir kur kavos išgerti, ir pačių žmonių. Jam pritarė ir sūnus Julius.

„Bandome atgaivinti mūsų gražų Rojaus kelią ir kad atsigautų viskas. Trūksta žmonių“, – sakė jis.