20 proc. mokestis siūlomas taikyti bankų, kredito unijų pelnui, tačiau kitos paskolas teikiančios įstaigos – pavyzdžiui, greitųjų kreditų bendrovės šio apmokestinimo išvengtų, nes neturi banko licencijos, pažymi parlamento teisininkai.
„Pažymėtina, kad remiantis Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai,“ – rašoma Teisės departamento išvadoje.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pelno mokesčio įstatymo pataisai, numatančiai apmokestinti bankų pelno dalį, viršijančią 2 mln. eurų. Šiam pelnui būtų taikomas 20 proc. tarifas – penkiais procentiniais punktais didesnis nei yra dabar.
Toks siūlymas atsirado vietoje iniciatyvos apmokestinti bankų turtą, kaip siūlė valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Anot Seimo teisininkų, svarstomose pataisose „nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių pasirinkti apmokestinimui projektu siūlomi mokesčio mokėtojai“.
„Todėl turi būti arba nustatytas visų minėtų subjektų vienodas apmokestinimas, arba pagrįstos neapmokestinimo priežastys“, – rašoma išvadoje.
Parlamento teisininkai mano, kad atsižvelgiant į pataisų galimą poveikį šalies finansų sektoriui, dėl svarstomų pataisų turėtų būti gauta Lietuvos banko nuomonė.
Taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, siūloma kreiptis konsultacijos į Europos centrinį banką.
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.
Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.