„Tai yra ta situacija, kai per krizę atsiranda galimybė ir užsidarius durims atsidaro langas. Štai tas galimybių langas geras ir ta prasme, kad tai yra laimėjimas abiem pusėms“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė įsitikinusi, kad metų pradžioje „tam tikrų smūgių“ patyręs Klaipėdos uostas, pradėjus plukdyti Ukrainos žemės ūkio produktus, vėl būtų apkrautas. Ar uostui užteks pajėgumų ukrainietišką produkciją priimti ir išplukdyti, anot jos, yra problema, kurią spręsti malonu.
„Jei šiandien kalbame apie tai, ar pakaks uostui pajėgumų, tai yra tokios problemos, kurias spręsti malonu, skirtingai nuo to, kas buvo pastaraisiais mėnesiais“, – akcentavo Seimo pirmininkė.
ELTA primena, kad kilus karui Ukrainoje, nuo Rusijos agresijos besiginanti šalis dėl blokuojamų uostų Juodojoje jūroje negali įprastai eksportuoti savo žemės ūkio produkcijos.
Anot antradienį Lietuvoje viešėjusio Ukrainos žemės ūkio ministro Mykolo Solskio, šalyje sukaupta apie 50 mln. tonų grūdų, kuriuos reiktų eksportuoti.
Ministras teigė, kad Klaipėdos uosto techninės galimybės ir aplinkinė infrastruktūra yra pakankamai geros, kad per jį būtų galima plukdyti „pakankamai didelį“ kiekį ukrainietiškų grūdų.
Vis tik esmine kliūtimi šiems planams įgyvendinti laikomas geležinkelio kelias nuo Ukrainos iki Lietuvos, kadangi Lenkijoje bėgiai siauresni, nei posovietinėse Ukrainoje ir Lietuvoje.
Pasak M. Solskio, šiuo metu Ukrainoje sukaupta apie 20 mln. tonų grūdų, dar likusių nuo praėjusių metų sezono, kuriuos Ukrainai reiktų eksportuoti. Iki šiol Ukraina per Juodąją jūrą išplukdydavo 5 mln. tonų grūdų kiekvieną mėnesį, o prasidėjus karui kovą jų eksportuota tik 200 tūkst. tonų.
Savo ruožtu Klaipėdos uosto direktorius Algis Latakas šią savaitę teigė, kad jei būtų rasta, kaip pristatyti krovinį iki uosto, dalis ukrainietiškų grūdų gali būti kraunami Klaipėdoje.
Metų pradžioje, sustojus Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ tranzitui per Lietuvą, Klaipėdos uostas neteko apie 18–20 mln. eurų pajamų iš jų krovos. Baltarusiškos trąšos sudarė apie 30 proc. visos uosto krovos.
