„Nenorėčiau vertinti atskirų gabaliukų, kaip tik šiuo metu Gintarė Skaistė yra Liberalų Sąjūdžio frakcijoje ir su frakcija aptarinėja planuojamą visą mokesčių reformą. Aš manyčiau, kad būtų korektiška sulaukti, kol visas pasiūlymų paketas taps viešas ir tada aptarinėti jį visą. Atskirų pasiūlymų, kol nėra visumos komentuoti nenorėčiau“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Tarp gerų iniciatyvų, parlamento vadovė išskyrė vadinamojo „gyvulių ūkio“ išlyginimą ir klausimus, kuriuos reikia spręsti, kad Lietuvai nebūtų taikomos europinės sankcijos.

„Tiek kiek girdėjau, yra gerų idėjų, pagirtinų iniciatyvų, bet visumos dar nemačiau. Yra ir apie tuos vadinamuosius „gyvulių ūkius“, jų išlyginimas ir tam tikrų klausimų, kurie jau dešimtmetį keliami, suvienodinimas. Yra kalba ir apie tuos klausimus, kurie svarbūs, kad nebūtų sankcijos taikomos europinės Lietuvai, tai suprantama, juos reikės spręsti“, – sakė Seimo pirmininkė.

ELTA primena, kad Vyriausybė kovo pradžioje patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.

Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra tvirtinusi, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.

Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę.

Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau.

Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.