NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako jau anksčiau pabrėžęs, kad laikinoji tyrimo komisija, kurios sudarymo siekė opozicija, nereikalinga, kadangi pagal Seimo statutą šiuos klausimus galima spręsti ir komitetuose. Konservatoriaus teigimu, jo vadovaujamas NSGK pirmiausiai sieks atsakyti į klausimą, kokios aplinkybės yra reikalingos norint efektyviai įgyvendinti sutartas sankcijas.
„Dabar svarbiausia išsiaiškinti visą trąšų tranzito geopolitiką. Mes turime atsakyti į vieną klausimą. Kai tu įgyvendini tam tikrą sankcijų politiką, ar tu padarai viską, kad tos sankcijos pasiektų savo tikslą? Sankcijų tikslas, pavyzdžiui, mažinti Lukašenkos režimo finansavimą. Tuomet esminis klausimas, kas turi įvykti, kokie veikėjai regione turi paklusti, kad sankcijos pasiektų savo efektą?“, – trečiadienį LRT radijui kalbėjo L. Kasčiūnas.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigia, kad pirmąjį posėdį dėl „Belaruskalij“ trąšų planuojama organizuoti kartu su NSGK, taip pasiskirstant konkrečiais klausimais. Pasak jo, EK pirmiausiai vertins ekonomines trąšų tranzito sustabdymo pasekmes bei aiškinsis sutarčių su šia Baltarusijos valstybine įmone sudarymo aplinkybes.
„Mus domins sutartys, kurios buvo ilgalaikės, sudarytos 2018-2023 metams. Taip pat trumpalaikės sutartys, kokiomis sąlygomis jos buvo sudarytos. Kam nors žinant ar nežinant, ar tai geležinkelių vadovams prisiimant visą atsakomybę ir pasirašant šias sutartis. Taip pat pasižiūrėsime visus Klaipėdos uosto momentus dėl šių sutarčių įvykdymo“, – aiškino K. Starkevičius.
Vis tik Ekonomikos komitete opozicinei Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ atstovaujantis Lukas Savickas laikosi pozicijos, kad komitetai šiuos klausimus turėjo kelti dar tuomet, kai buvo priiminėjami sprendimai dėl sutarčių pasirašymo.
„Situacijos vertinimas labai dviprasmiškas. Viena vertus, sveikinu, kad pagaliau mes apie tai kalbėsime. Labai tikiuosi, kad pagaliau grįšime prie to, jog užsienio politikos srityje grįšime prie sutarimo ir konsensuso (...), bet, kita vertus, manau, kad mes ženkliai su tuo vėluojame“, – tikino jis.
Tuo metu NSGK dirbantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentaras Jonas Jarutis mano, kad valdantieji šį klausimą siekė nagrinėti ne specialioje tam skirtoje komisijoje, o komitetuose, kad pasinaudodami turima dauguma galėtų išvengti tam tikrų atsakymų į klausimus.
„Man toks įspūdis susidaro, kad galbūt žinant, jog abiejuose komitetuose dauguma yra valdantieji, tai kokie sprendimai gali būti priimami. Galima sakyti, kad galai į vandenį „sukišti“. Manau, kad opozicijos balsas nelabai bus girdimas“, – samprotavo J. Jarutis.
ELTA primena, kad gruodžio pabaigoje Seimo opozicijos iniciatyvai dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybių tyrimo paramos neužteko.
Parlamentarai nepritarė siūlymui sudaryti laikinąją tyrimo komisiją šiuo klausimu bei atmetė alternatyvų nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma pavesti tokį tyrimą atlikti Seimo užsienio reikalų komitetui (URK).
Už laikinosios tyrimo komisijos sudarymą po pateikimo balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 64, 8 parlamentarai susilaikė.
