Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius antradienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigiama, jog „viešoje erdvėje pasirodžius insinuacijoms, neva alaus gamyba Klaipėdoje bus nutraukta dėl padidėsiančio akcizo alkoholiui, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas V. Sinkevičius primena, jog sprendimas nutraukti gamybą uostamiestyje buvo priimtas ir pradėtas įgyvendinti dar 2015 metais“.
„Dar 2015-ųjų vasarą UAB „Švyturio-Utenos alus“ paskelbė apie sprendimą neva rekonstruoti alaus gamyklą Klaipėdoje. Buvo žadama neva Klaipėdoje prasidės naujų specialių alaus rūšių gamyba, tačiau alaus pramonės žinovai iš karto tai paneigė ir pateikė tos pačios įmonių grupės valdomos „Aldario“ gamyklos istoriją Latvijoje, kai gamyklos uždarymas buvo pristatomas kaip rekonstrukcija, muziejaus kūrimas ir kitos apsimestinės priemonės“, – pranešime spaudai cituojamas V. Sinkevičius.
Anot jo, pirmieji signalai, jog užsienio kapitalo įmonė planuoja sutelkti gamybą Utenoje ir uždaryti gamyklą Klaipėdoje buvo gauti dar 2011 metais, kai Klaipėdos gamyklos darbuotojų profesinė sąjunga pradėjo viešus veiksmus, siekiant užkardyti jau tuomet jiems žinomus planus alaus gamybą Klaipėdoje nutraukti.
Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Dainius Smailys neslėpė, jog Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pranešimas spaudai nustebino, be to, jame skelbiami teiginiai prasilenkia su tikrove.
„Esame dėkingi Seimo Ekonomikos komitetui ir jo pirmininkui V. Sinkevičiui už praėjusią savaitę atmestas Akcizų įstatymo pataisas, kurios reikštų tūkstančių darbo vietų praradimą Lietuvos alaus pramonėje. Komitetas nepabūgo pareikšti pozicijos, kad neproporcingas apmokestinimas pablogintų verslo padėtį regionuose ir kad prieš darant tokius sprendimus reikalinga kruopšti ekonominė analizė. Todėl esame nustebę dėl šiandien (antradienį – DELFI) Ekonomikos komiteto pirmininko pranešime išsakomų teiginių, kurie prasilenkia su tikrove ir yra skelbiami neobjektyviu būdu – iš piršto laužtus teiginius pristatant kaip faktą“, – teigė D. Smailys.
Anot jo, 2015-aisiais UAB „Švyturys-Utenos alus“ paskelbė apie Klaipėdos „Švyturio“ daryklos rekonstrukciją, kurios esmė – planuojama pastatyti nauja gamybos linija, leidžianti vienu metu gaminti daug daugiau ir įvairesnių alaus rūšių negu iki šiol.
„Šiuo metu Klaipėdos savivaldybėje baigiamas derinti šios naujos linijos pastato ir įrengimo architektūrinis projektas, pasirašytos sutartys su statybų bendrovėmis, pradėti paruošiamieji komunikacijų tinklų iškėlimo darbai ir pan. Klausimas – kam įmonei investuoti šimtus tūkstančių eurų į projektą, kurio, pasak V. Sinkevičiaus, ji nesirengia vykdyti?“ – retoriškai klausė D. Smailys.
Jo teigimu, Klaipėdos „Švyturio“ darykla šiuo metu veikia, joje su logistikos padaliniu dirba 80 darbuotojų ir joks sprendimas dėl jos uždarymo nėra priimtas.
„Primename, kad V. Sinkevičiaus minimais 2011 m. buvo kilęs įmonės administracijos ir „Švyturio“ profesinės sąjungos nesutarimas dėl Kolektyvinės sutarties vykdymo – atlyginimų kėlimo dydžių. Teiginys, kad šis nesutarimas buvo kilęs dėl „planų nutraukti gamybą“, visiškai neatitinka tikrovės“, – tvirtino pašnekovas.
„Kita šio klausimo pusė yra ta, kad kiekviena bendrovė stebi verslo aplinką ir planuoja savo veiklą bei investicijas keletui metų į priekį.
Būtent šiandien Seime svarstomos Akcizų įstatymo pataisos, kuriose numatytas 441 proc. akcizo pakėlimas alui, yra tas veiksnys, kuris gali labai smarkiai paveikti Lietuvos alaus rinką, taip pat – ir gamybos apimtis.
Jeigu šios pataisos bus priimtos, prognozuojame, kad alaus rinka trauksis beveik dvigubai. Aišku, jog dviejų daryklų ar trijų dirbančių pamainų kiekvienoje darykloje tokiu atveju tikrai nereikės. Tačiau visa atsakomybė už tokį sprendimą teks Seimo nariams, o ne pramonei“, – komentavo D. Smailys.
Jo teigimu, bandymas tokiais pareiškimais, kaip V. Sinkevičaus pranešimas spaudai, perkelti atsakomybę už savo priimamus sprendimus verslui, kuriam yra kardinaliai keičiamos verslo sąlygos ir nepaliekama galimybė laipsniškai prisitaikyti prie kintančios ekonominės aplinkos, yra neetiškas.
„Kviečiame būti nuosekliais ir laikytis praėjusią savaitę priimtos principinės pozicijos, jog verslo aplinką keičiančius įstatymus privaloma svarstyti kartu su pramone ir prieš juos priimant parengti ilgalaikes ekonominės situacijos analizes“, – ragino D. Smailys.
