Kaip informuojama, atsižvelgdami į užsitęsusį karantiną ir ypatingai griežtų ribojimų taikymą paslaugų, pramogų bei maitinimo sektoriams Seimo nariai Lukas Savickas, Saulius Skvernelis, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas ir Jonas Jarutis kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, finansų ministrę Gintarę Skaistę ir ekonomikos bei inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę ragindami grąžinti 2020 m. taikytą nuomos mokesčio kompensaciją smulkiųjų verslų atstovams ir taip dalį verslininkų išgelbėti nuo skolų kaupimosi ir net gresiančių bankrotų.
Seimo nariai nurodo, kad reaguoja į verslo atstovų pasisakymus, jog pirmosios COVID-19 viruso bangos metu taikytos kompensacinės priemonės leido jiems patirti mažiau nuostolių ir lengviau išgyventi pandemiją. Dėl to raginama Vyriausybę atsižvelgti į kylančius lūkesčius ir kuo skubiau imtis spręsti kylančias problemas.
Seimo narių teigimu, esminė priemonė, kurios pasigendama – subsidijos už nuomą, leidžiančios palengvinti nuosavybės teise patalpų neturinčių verslų skolų naštą. Verslų atstovai atvirai sako, kad būtent besikaupiančios nuomos mokesčio skolos į bankrotą įstums dalį priverstinai uždarytų įmonių.
„Visgi būnant Vyriausybėje privalu išgirsti, ką sako žmonės, kurių problemas bandote išspręsti. Verslininkai nuolat kartoja, kad nuomos kompensavimo mechanizmas padėjo išsaugoti jų verslus – išgirskite juos ir imkimės realių veiksmų“, – vis gilėjančią prarają, kurioje dėl Vyriausybės veiksmų atsiduria smulkieji verslininkai akcentuoja Saulius Skvernelis.
Kreipimesi taip pat nurodoma, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos išsakytos pastabas dėl anksčiau taikyto mechanizmo nėra priežastis apskritai atsisakyti šios paramos priemonės.
Teigiama, kad Vyriausybės nariai neturėtų dangstytis procedūriniais iššūkiais, ignoruodami realybę ir taip sukurdami išlikimo dilemą verslams.
„Kasdien kalbuosi su verslininkais, bandančiais išsaugoti savo verslus ir savo darbuotojų darbo vietas. Valdančiųjų užsispyrimas netaikyti priemonės šiandien yra tiesiog nepateisinamas. Atsižvelkite į tarnybų pastabas, koreguokite priemonę, pervadinkite ją kaip tik norite – svarbu, kad smulkieji verslininkai nebūtų palikti vieni su šimtatūkstantinėmis skolomis, iš kurių išlipti tampa nebeįmanoma“, – sako parlamentaras Lukas Savickas.
Dėl to Seimo nariai nurodo raginantys Vyriausybę kuo skubiau priimti pakoreguotą nuomos kompensacijos mechanizmą ir išsaugoti tiek verslus, tiek juose dirbančių žmonių darbo vietas ir pajamas.
STT išvados palankios nebuvo
Delfi primena, kad antrojo karantino metu nuspręsta nebetaikyti nuomos kompensacijos verslui. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė aiškino, kad prie tokio sprendimo prisidėjo ir iš STT gautas raštas. Kaip jau anksčiau skelbė Delfi, STT analizė parodė, kad 7 mln. eurų, t. y. maždaug trečdalis dalinio nuomos mokesčio kompensavimo priemonės lėšų buvo panaudotos už patalpas, esančias didžiuosiuose prekybos centruose. Be to, nustatyta atvejų, kai nuomininkas su nuomotoju buvo susiję pagal giminystės, įmonės nuosavybės ir valdymo ryšius.
STT išsakė pastabas, kad reikėjo aiškesnių kriterijų, kam taikoma ši parama.
„Pagal DNMK aprašą, galėjo būti kompensuojamos patirtos nuomos arba nuomos paslaugų išlaidos. Tačiau apraše nedetalizuojama, kokias papildomas su patalpos nuomos mokesčiu susijusias nuomos paslaugų išlaidas siūloma kompensuoti. Nors pernai rugsėjo mėnesį nuomos ir nuomos paslaugų apibrėžimas apraše buvo patikslintas, liko neaišku, kokios konkrečios nuomininko patiriamos išlaidos galėjo būti kompensuojamos.
Apraše nepakankamai atskleidus nuostatų turinį, praktikoje jos galėjo būti taikomos nevienareikšmiškai ir sudaryti nevienodas sąlygas pareiškėjams kreipiantis dėl kompensacijos gavimo. Apraše numatyta, kad pareiškėjas (nuomininkas) ir nuomotojas negali priklausyti tai pačiai įmonių grupei ir (ar) pareiškėjas negali nuomotis patalpų iš nuomotojo, kai nuomotojas yra fizinis asmuo, turintis daugumą dalyvių balsų įmonėje, teikiančioje paraišką“, – dėstoma STT rašte.
Karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio 7 d., nuo tada nebegalima naudotis ir dauguma pramoginių paslaugų. Šiuo metu draudžiama teikti grožio, laisvalaikio, sporto įrenginių eksploatavimo, sporto klubų, kūno rengybos centrų, pramogų, poilsio, baseinų, pirčių (išskyrus viešąsias pirtis, skirtas asmenų higienos poreikiams tenkinti), diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų paslaugas.
