Finansų ministerijos atstovai, pristatydami ERS, akcentavo, kad Rusijos karo Ukrainoje poveikis globaliai ekonomikai, išaugusi geopolitinė įtampa ir monetarinės politikos pokyčiai didina ekonominį neapibrėžtumą. Didžiausią grėsmę ES ekonomikai kelia galimi neigiami pokyčiai dujų rinkoje ir tiekimo sutrikimai.
Bazinis scenarijus: Lietuvos ekonomikos augimas 2023 m. bus lėtesnis, tačiau išliks teigiamas – realus BVP galėtų didėti 0,7 proc., nominalus BVP – augti 10,2 proc. Išsipildžius neigiamoms rizikoms šalies realaus BVP pokytis 2023 m. gali būti bent apie 1 procentinį punktą mažesnis.
Darbo rinkos situacija išlieka gana stipri: ženklaus nedarbo išaugimo 2023 m. nesitikima, tęsis spartus vidutinio darbo užmokesčio augimas.
Valstybės kontrolės atstovai, pristatydami išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo, pabrėžė, kad ERS yra tvirtinamas, tačiau rizikos dėl geopolitinės situacijos ir energijos išteklių kainų nemažėja.
Pagrindinės ekonominę raidą lemiančios rizikos yra aukštos energetinių išteklių kainos, užsitęsusi aukšta infliacija, Europos centrinio banko didinamų palūkanų normų neigiamai veikiama paklausa ir lėtas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų priemonių įgyvendinimas, rašoma pranešime.
