Seimo Ekonomikos komitetas - prieš antkainių prekybininkams ribojimą

Seimo Ekonomikos komitetas nepritarė Kainų įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma maisto produktais prekiaujančioms įmonėms nustatyti prekybos antkainių ribas.

Buvo siūloma didmeninėje prekyboje leisti ne didesnį kaip 15 proc., o mažmeninėje prekyboje - ne didesnį kaip 20 proc. antkainį nuo produkto įsigijimo kainos. Už šių reikalavimų nesilaikymą siūloma nustatyti 5 proc. dydžio baudą nuo įmonės mėnesinės apyvartos.

Projekto iniciatorių nuomone, nustačius prekybos įmonėms maksimalų leistiną prekybos antkainį jos negalėtų nepagrįstai kelti maisto produktų kainų, o taip būtų apsaugoti vartotojų, ypač nepasiturinčiai gyvenančių žmonių, interesai.

Komitetas posėdyje nutarė prašyti Seimo valdybos kreiptis į Vyriausybę, kad ji pateiktų išvadą dėl Konkurencijos įstatymo pakeitimo. Jais siūloma mažmenine prekyba užsiimantiems ūkio subjektams nustatyti mažesnius nei kitiems užimamos rinkos dalies dydžius. Būtų laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojamą padėtį atitinkamoje rinkoje, kai jam vienam tenka ne mažiau kaip 30 proc. rinkos, o kartu trims ar dviem ūkio subjektams, kurie turi didžiausias atitinkamos rinkos dalis - 55 proc. rinkos.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) irgi aiškina, kad siūlomi Konkurencijos įstatymo pakeitimai prieštarauja Europos Sąjungos (ES) praktikai ir ekonominei logikai.

ES nustatant dominuojančią padėtį visais atvejais vertinamas ne tik ūkio subjekto užimamos rinkos dalies dydis, bet ir kiti veiksniai, ypač tokie kaip rinkos struktūra. Be to, nė vienoje ES šalyje nelaikoma dominavimu rinkoje, jei ūkio subjekto užimama rinkos dalis yra 30 proc.

Anot asociacijos, Europos Teisingumo Teismo ir Europos Komisijos praktika rodo, kad ūkio subjektas nelaikomas užimančiu dominuojančią padėtį, net jei jo rinkos dalis viršija 40 proc., jei yra keletas stiprių rinkos dalyvių. Keletas ūkio subjektų, kurie kartu užima sąlyginai didelę rinkos dalį, nelaikomi dominuojančiais rinkoje, jei aktyviai konkuruoja tarpusavyje ir su kitais rinkos dalyviais.

LPĮA vykdomasis direktorius Marius Busilas tikina, kad ūkinės veiklos reglamentavimas turi būti grindžiamas konstituciniais lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principais.

"Projektu siūloma įteisinti griežtesnį teisinį režimą tik mažmeninės prekybos subjektams. Vadinasi, mažmeninės prekybos tinklai, pripažinti dominuojančiais, privalės ne tik laikytis tam tikrų papildomų reikalavimų, bet taip pat negalės įsigyti ar išsinuomoti įmonės ar jos dalies. Tuo tarpu analogišką rinkos dalį užimantys kitose ūkinės veiklos srityse veikiantys subjektai galės tai daryti",- aiškina asociacijos atstovas.