Registrų centro Registrų tvarkymo vadovas Kazys Maskvytis tikina, kad IT priemonėmis tvirtinant sudarytus sandorius būtų galimybė eliminuoti problemas dėl neteisėtų sandorių sudarymo skaičiaus augimo rizikos.
„Registrų centro matymu, ta rizika būtų suvaldyta“, – trečiadienį teigė K. Maskvytis.
Jis kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komitete, posėdyje aptariant hipotekos sandorių sudarymo notarine forma tikslingumą ir galimybes šiuos sandorius atlikti IT priemonėmis.
Siūlymas atsisakyti privalomo notaro dalyvavimo tvirtinant hipotekos sandorius Seime dar neregistruotas, bet esant politiniam sutarimui Civilinio kodekso pataisos būtų parengtos.
„Mes palaikome tą iniciatyvą“, – pridūrė K. Maskvytis.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentės Eivilės Čipkutės teigimu, hipotekos sandorių registracija atsisakant notarinės formos, o tai paliekant padaryti IT priemonėmis, pavyzdžiui, bankams, kainos nedidės.
„Prielaidų augti kainoms iš bankų pusės nėra“, – tvirtino bankų atstovė.
Ji pabrėžė, kad leidimas hipotekos sandorius tvirtinti ne tik pas notarą, bet ir banke, prisidėtų prie konkurencijos didėjimo.
„Šiandien bankai notarus pasirenka pagal patogumą – pagal notaro biuro adresą, o jeigu notarinės paslaugos būtų teikiamos skaitmenizuotai, bankai naudotųsi bet kurio notaro paslaugomis“, – teigė E. Čipkutė.
Tuo tarpu Notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis sako, kad daugelyje ES šalių notarinė forma hipotekos sandoriams yra privaloma. Jis taip pat pareiškė, kad pigiausias Europoje hipotekos tvirtinimas yra Lietuvoje.
M. Stračkaitis tvirtina, kad reforma paskatintų paslaugų brangimą, jeigu hipotekos sandoriai būtų sudaromi ne notarine forma, o IT priemonėmis Registrų centre ar bankuose.
Be kita ko, jis pabrėžė, kad dabartinė hipotekos sudarymo sistema veikia puikiai.
„Beveik neturime ginčų teismuose, o naujovės sukelia sukčiavimo, vagysčių ir nusikaltimų riziką“, – įspėjo notarų atstovas.
Teisininkas, arbitražo ginčų ekspertas, advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Valentinas Mikelėnas tvirtina, kad reforma būtų pakeičiama Lietuvoje taikoma lotyniško notariato sistema į anglosaksiškąją. Jis įspėja, kad todėl gali būti mažiau tikrinamas hipotekinio sandorio turinys.
„O sandoryje turime nelygiavertes šalis. Kreditorius yra stipresnė šalis, ir sandoris bus sudarytas vien tik kreditoriui naudingomis sąlygomis, nes jis visada stipresnė šalis. O kas tada apgins vartotoją, žmogų?“ – komiteto posėdyje teigė V. Mikelėnas.
Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbantys parlamentarai reformą remtų.
Lietuvos regionų frakcijai priklausantis Andrius Palionis teigė, kad jam niekada joks notaras nėra nepasiūlęs sutarties pakeitimų, kad jis, kaip silpnoji sandorio pusė, būtų labiau apginta.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys prisipažino bandęs išsikovoti pakeitimus, bet nepavyko.
„Bet kodėl aš, kaip vartotojas, nieko negalėdamas pakeisti, dar turiu mokėti nemažas sumas?“ – svarstė parlamentaras.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė komiteto narius informavo, kad dėl privalomo notaro dalyvavimo tvirtinant hipotekos sandorius pernai žmonių išlaidos siekė 6,6 mln. eurų (2019 metais – 5,9 mln. eurų).
E. Čipkutė prognozuoja, kad išlaidos hipotekos registravimui šiemet išaugs dėl aktyvios būsto rinkos ir augančios sandorių vertės.