Seime – siūlymas nerinkti šiukšlių mokesčio už negyvenamas patalpas

Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti naują tvarką numatančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurias parengė Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Algirdas Butkevičius: už balsavo 58, prieš – 4, o 48 parlamentarai susilaikė. Toliau pakeitimus numatoma svarstyti birželio 17-ąją.

A. Butkevičiaus teigimu, yra daug tuščių patalpų, kuriose niekas negyvena, todėl šiukšlių jose neprisikaupia.

„Pavyzdžiui, niekas negyvena, nes savininkai ar paveldėtojai emigravę. Jeigu būstas kaimo vietovėje, paveldėtojai to turto negali ilgai parduoti, nes jis yra nepaklausus, bet jame patys negyvena, nebūna“, – aiškino jis.

Taip pat nuo rinkliavos siūloma atleisti ir tuomet, kai paslauga negali būti suteikiama dėl objektyvių aplinkybių.

„Pavyzdžiui, nėra tinkamo privažiavimo. Dabar pasitaiko, kad šiukšlių mašina negali privažiuoti, tačiau žmogus už paslaugą vis tiek privalo susimokėti. Tai socialiai neteisinga“, – teigė A. Butkevičius.

Pasak jo, nuo šiukšlių mokesčio nebūtų atleisti mažai naudojamo turto savininkai, pavyzdžiui, sodininkai.

Konservatoriui Edmundui Pupiniui paklausus, kas kontroliuos, kad bute ar name niekas negyvena ir todėl savininkui nereikėtų mokėti už šiukšlių išvežimą, A. Butkevičiaus manymu, tvarką turėtų parengti Vyriausybė arba ministerija.

„Yra keli variantai. Pavyzdžiui, seniūnas gali išduoti pažymą. Jis tikrai mato, ar toje seniūnijoje, jeigu yra paveldėtas namas, įgytas turtas kažkieno, naudojamas ar ne. Aišku, dar yra toks pasiūlymas – elektros suvartojimas, kuris tikrai yra matomas ir kurį galima taip pat nuskaityti“, – išeitį siūlė A. Butkevičius.

Jis taip pat neatmetė galimybės nenaudojamo turto savininką ar paveldėtoją įpareigoti kreiptis į savivaldybę ir pranešti apie situaciją.

Tuo metu „valstietė“ Laima Nagienė ir socialdarbietis Andrius Palionis piktinosi, kad norima iš savivaldos atimti teisę pačiai spręsti, kuris savininkas ir kada galėtų būti atleistas nuo šiukšlių mokesčio.

Dabar rinkliavą už atliekų tvarkymą sudaro dvi dalys: pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar nuomininkai, ji apskaičiuojama pagal turto plotą, o kintamoji dalis skaičiuojama pagal atliekų kiekį.

Pastarosios įmokos gali nemokėti savininkai, deklaravę ir įrodę, kad tam tikrą laiką nesinaudoja nekilnojamuoju turtu. Pastoviosios dalies mokėti nereikia už gyvenamus pastatus po avarijos.