Pristatydama prognozes finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimo tribūnoje teigė, kad Lietuva kitais metais negali nesilaikyti įsipareigojimų sumažinti biudžeto deficito, nes „pakaks Europos Komisijos viešų pasvarstymų apie tai, kad Lietuva nesilaiko įsipareigojimų“ ir skolinimasis Lietuvai iš karto brangtų, o vien kitais metais Lietuvai prireiks skolintis apie 9,4 mlrd. litų. Šiuo metu planuojama biudžeto deficitą mažinti iki 2,8 proc., anot ministrės, „paliekant pakankamai rezervo iki Mastrichto kriterijuose numatytos 3 proc.ribos, jeigu atsirastų nenumatytų aplinkybių“.
Pasak ministrės, šiais metais planuojamas maždaug 3,2 proc. darbo užmokesčio augimas, kitąmet – apie 5, 2013 m. - dar 6, 2014 m. - 8 proc. augimas. Infliacija šiemet sieks apie 4,5 proc. Kitus trejus metus turėtų svyruoti apie 3,5 proc. Nepaisant planuojamo taupymo nuo kitų metų į prieškrizinį lygį bus atstatomos pensijos, kas kainuos maždaug 500 mln. litų, panašia suma biudžetą turėtų papildyti valstybės konstroliuojamos įmonės.
Nuo kitų metų siūloma nepratęsti 9 proc. PVM tarifo lengvatos viešbučiams, ją paliekant šildymui ir 5 proc. - vaistams.
Kitais metais į biudžetą planuojama surinkti 12,9 proc. daugiau PVM, 12,7 proc. daugiau pelno mokesčio kas sieks apie 3,4 mlrd. litų ir 23,8 proc. daugiau gyventojų pajamų mokesčio.
2012 metų biudžeto pajamas ketinama papildyti, šiek tiek padidinus akcizą cigaretėms, tačiau bendros planuojamos pajamos mažės 1,2 proc.
Nuo 2012-ųjų pradžios norima padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 100 tūkst. litų iki 155 tūkst. litų. Be to, nuo 500 tūkst. litų iki 1 mln. litų siūloma didinti pajamų ribą, kurios neviršijus galiotų 5 proc. pelno mokesčio tarifas. Skaičiuojama, kad šia lengvata papildomai galėtų pasinaudoti apie 11 tūkst. įmonių. Anot ministrės, kitais metais planuojama surinkti 1,3 mlrd. litų daugiau „dėl pelningumo kitimo tendencijų“.
Iš viso valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis kitąmet turėtų siekti 26 mlrd. litų (9,1 proc., arba 2,179 mlrd. litų daugiau nei numatyta šių metų biudžete), o asignavimai - 26,709 mlrd. litų (1,2 proc., arba 328,2 mln. litų daugiau). Planuojamas kitų metų valstybės biudžeto deficitas - 708,899 mln. litų.
Reikės skolintis apie 9,4 mlrd. litų
2012 metais iš viso numatoma pasiskolinti apie 9,4 mlrd. litų. Didžiąją dalį šios sumos (apie 6,2 mlrd. litų) sudarys lėšos, skirtos skolos grąžinimui. Viešųjų finansų deficito finansavimui reikės pasiskolinti apie 3 mlrd. litų. Apie 2,5 mlrd. litų šios sumos tenka „Sodros”, apie pusę milijardo litų – valstybės biudžeto deficitui finansuoti.
Kitais metais Lietuvai reikės išpirkti 2002 m. išleistą ir 2006 m. papildytą 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją. Finansų ministerija praneša, kad jeigu susiklostytų skolinimuisi palanki padėtis finansų rinkose, šiam tikslui dar šiais metais gali būti skolinamasi iki 500 mln. eurų (1,7 mlrd. litų).
Planuojama, kad Finansų ministerija skolinsis leisdama Vyriausybės vertybinius popierius vidaus ir užsienio rinkose, taip pat bus skolinamasi iš tarptautinių finansinių organizacijų (Europos tarybos vystymo banko, Šiaurės investicijų banko, Europos investicijų banko). Šių institucijų paskolomis yra finansuojami tiksliniai, ilgalaikę vertę turintys investiciniai projektai.
Valstybės skolos valdymo išlaidoms (daugiausia– palūkanų už skolą mokėjimams) kitais metais iš valstybės biudžeto numatoma skirti 2,1 mlrd. litų.
Kritikai sveikina norą taupyti, bet abejoja optimistiniais Vyriausybės pajamų planais
Opozicijos atstovai sako neprieštaraujantys taupymui, tačiau abejoja optimistiniais Vyriausybės pajamų planais.
„Man kelia šiek tiek nerimą gyventojų pajamų įplaukų planas, jis truputį yra užaukštintas (...), nes gyventojų darbo užmokesčio didėjimas keturiolika procentų yra nerealus. Toliau dividendai iš kapitalo yra numatyti virš 500 mln. litų, bet pasižiūrėjus iš kur tai bus gaunama, kelia šiek tiek nerimą tai, kad iš Visagino atominės elektrinės planuojama gauti per 200 mln. litų, bet atsakymo negavome, (gal) turtas bus parduotas“, -žurnalistams po biudžeto Seime pristatymo sakė opozicinės socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius.
Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys sako sutinkantis su taupymu, tačiau mano, kad biudžetas suformuotas pagal būsimas išlaidas, o ne pajamas.
„2,8 proc. biudžeto deficitas atrodo solidžiai, jeigu jis toks išliktų, tada galėtume sakyti, kad konsolidavimas pasiektas ir einame teisingu keliu, tačiau žiūrint į pajamų eilutę matyti, kad jis gali būti nesurinktas ir realiai biudžeto deficitas bus (didesnis) nei 2,8 proc. (…) Tokie skaičiai kaip kad 1 mlrd. litų daugiau bus surinkta daugiau PVM mokesčio, - mums kyla abejonių, turime klausimų iš ko tai bus surinkta: iš kainų didėjimo, ar iš šešėlinės ekonomikos, ką žadėjo padaryti praėjusiais metais?“, - sakė V. Gapšys jis taip pat abejojo optimistiniu planu surinkti daugiau nei pusę milijardo litų iš valstybinių įmonių.
„Danske banko“ vyr. analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sveikina norą mažinti deficitą, tačiau abejoja, ar realu tokį pasiekti be papildomų taupymų priemonių.
„2,8 proc. biudžeto deficitas tai noras neviršyti psichologinės ribos 3 proc. Mastrichto kriterijaus. Sveikintinas ir teisingas noras”, - sakė V. Klyvienė. Tačiau analitikė abejoja, ar tai realu tokį pasiekti, nes ne visos ministerijos sutiko sumažinti savo išlaidų dviem procentais, tuo pačiu į prieškrizinį lygį atstatomos pensijos, kas kainuos daugiau nei 0,5 mlrd. litų. Ypač, kai „yra pakankamai didelė rizika“, kad neišsipildys pakankamai optimistinės ekonomikos augimo prognozės ir Lietuvą palies pasaulinis ūkio augimo sulėtėjimas.
