BFK ketvirtadienį skubiai sušauktame posėdyje valdančiųjų balsais pritarė Vyriausybė siūlymui nustatyti, kad struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas 2019-2021 metais būtų ne didesnis kaip 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Toks pats struktūrinio deficito tikslas nustatytas ir 2016–2018 metams.
Audito komitetas nustatyti ambicingesnį vidutinio laikotarpio tikslą siūlo atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės įspėjimą, kad demografinė, valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų, taip pat reikalingų išlaidų pensijoms situacija rodo socialinio tvarumo problemą, susijusią su visuomenės senėjimu. Tai ateityje pareikalautų papildomų valstybės biudžeto išlaidų.
BFK pirmininko Stasio Jakeliūno teigimu, pritarus Audito komiteto siūlymui, būtų „mažiau manevro laisvės“.
„Jeigu sulėtėtų ekonomika, nebūtų galima finansuoti socialinių problemų, vaiko pinigų, švietimo dalykų. Turėtume mažiau manevro laisvės, atsiremtume į aukštesnes grindis ir turėtume labiau save riboti“, – tikino S. Jakeliūnas.
Konservatorius Andrius Kubilius BFK nariams dėl vidutinio laikotarpio tikslo siūlė apsispręsti išklausius Audito komiteto ir Finansų ministerijos komentarus.
„Audito komitetas sako: reikia taupyti, o jūs sakote, kad ne, nereikia“, – prieš balsavimą BFK tvirtino A. Kubilius.
Vidutinio laikotarpio tikslas Europos Sąjungos (ES) valstybėse nustatomas siekiant įgyvendinti tvarią fiskalinę politiką, vykdyti euro zonos šalims nustatytus įsipareigojimus ir išlaikyti tvarų valdžios sektoriaus skolos lygį. Valstybė narė vidutinio laikotarpio tikslą peržiūri ir patvirtina kas tris metus.
2012 metais 25 ES šalių pasirašyta Fiskalinė sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje numato, kad 1 proc. BVP struktūrinio deficito tikslas gali būti nustatomas, jei šalies valdžios sektoriaus skola yra gerokai mažesnė nei 60 proc. BVP ir ilgalaikio finansų tvarumo rizika yra maža.
Anot Finansų ministerijos, Europos Komisijos vertinimu, įgyvendinus Lietuvos stabilumo 2017 metų programoje įtvirtintus tikslus, rizika dėl šalies valdžios sektoriaus finansų ilgalaikio tvarumo yra maža. Eurostato duomenimis, Lietuvos valdžios skola praėjusių metų rugsėjo pabaigoje siekė 16,157 mlrd. eurų ir sudarė 39,4 proc. BVP.