„Atsižvelgiant į situaciją, jo išvis reikėtų nedidinti, nes šiuo atveju neveikia tokia matematika, kad 2+2=4. Gali būti ir 6, o gali būti ir nulis. Siūlau jį didinti bent perpus mažiau, nes žinau, kad siūlymas nekelti tarifo bus atmestas, tad gal bent toks pasiūlymas bus išgirstas“, – sako R. Žemaitaitis.
Kaip teigiama parlamentaro pateiktos Akcizų įstatymo pakeitimo pataisos aiškinamajame rašte:
„Latvija bei Estija 2019 m. žymiai sumažino akcizo tarifus stipriajam alkoholiui. Estija akcizo tarifą už 1 hektolitrą sumažino nuo 2508 iki 1881 eurų, o Latvija akcizo tarifą sumažino nuo 1840 iki 1564 eurų. Lietuvoje taikomas (1832 eurų) akcizo tarifas etilo alkoholiui dabar yra vienas didžiausių, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis. Padidinus akcizą dar 10,5 proc., kaip siūloma Vyriausybės, Lietuvoje būtų taikomas aukščiausias stipriojo alkoholio akcizo tarifas“.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lenkijoje taikomas 1333 eurų akcizo tarifas, ir net jei Lenkija padidins jį 10 proc., Lietuva vis tiek išliks aukščiausio tarifo šalimi. Tokie akcizo tarifų skirtumai lemia augančią pasienio prekybą ir didina Lietuvos prarandamų mokesčių dalį.
„Įvertinus buferinėse zonose Lietuvos piliečių nupirktą alkoholį, netekome apie 50 mln. akcizo. Mano žiniomis, dar konservatorių Vyriausybei neproporcingai padidinus alkoholio akcizą, kontrabanda ir legaliai iš kitų Europos Sąjungos šalių atgabenamo alkoholio kiekis padidėjo 20–22 proc. Tai negrįžtami procesai, kuriuos sukelia drastiškas alkoholio branginimas neatsižvelgiant į situaciją kaimyninėse šalyse“, – teigia R. Žemaitaitis.
Pagal R. Žemaitaičio siūlymą, akcizas etilo alkoholiui padidėtų ne iki 2025, bet iki 1924 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą ir Lietuvoje šis mokestis vis tiek būtų didžiausias regione.
