Po svarstymo buvo pritarta variantui, pagal kurį ir nuotolinių, ir antžeminių lošimų įmonėms nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą. Lošimų organizatoriams tarifas būtų skaičiuojamas nuo lošėjų statomų sumų ir jiems faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo (angl. gross gambling revenue – GGR), o loterijų – nuo išplatintų bilietų nominalios vertės.
Tačiau verslas tokiais tarifais liko nepatenkintas, teigė pasigendąs mokestinės aplinkos pastovumo ir sąžiningo dialogo bei prašė skubotai ir be diskusijų nedidinti mokesčių. Jo skaičiavimais, Seimui įteisinus tokius tarifus, kaip skaičiuoja loterijų verslo atstovai, jiems, dėl skirtingos apmokestinimo bazės, mokesčiai didėtų 40 proc.: loterijų įmonės mokėtų 18 proc. (nuo 13 proc. dabar) nuo pardavimų pajamų, o azartinių lošimų bendrovės – 1,2-3,6 proc.
Todėl likus paskutiniam balsavimui, Biudžeto ir finansų komitetas, o paskui ir Seimas dar svarstys liberalo Eugenijaus Gentvilo siūlymą pereiti prie loterijų organizatorių gaunamų grynųjų pajamų apmokestinimo, t. y. taikyti azartinių lošimų mokesčiui analogišką apmokestinimą nuo faktiškai išplatintų loterijos bilietų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo – GGR.
E. Gentvilas siūlo loterijų mokesčio tarifą nustatyti 35 proc. nuo GGR, kas atitiktų apie 15 proc. tarifą, jeigu jis būtų taikomas nuo išplatintų bilietų nominalios vertės – trimis punktais mažiau nei siūlė Biudžeto ir finansų komitetas, bet dviem punktais daugiau negu yra dabartinis tarifas.
Jeigu tam Seimas pritartų, azartinių lošimų bei loterijų organizatoriai vistiek būtų apmokestinami skirtingais tarifais: pirmieji 20 proc. nuo GGR, o antrieji 35 proc. nuo GGR.
2020 metų duomenimis, lošimų verslas 20 proc. mokėtų nuo 103 mln. eurų, o loterijų – nuo 49 mln. eurų.
Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas BNS skaičiuoja, kad loterijų įmonės dabar mokesčių sumoka 29 proc. nuo GGR – šešiais punktais daugiau nei siūloma apmokestinti.
Jis tikino, kad pasikeitus loterijų organizatorių apmokestinimui, loterijų bilietų kainos nebus didinamos.
„Loterijų bilietai nebrangs (...), bet greičiausiai bus peržiūrėta laimėjimų dalis“, – teigė jis, bet dar negalėjo pasakyti, kiek laimėjimų fondai mažės.
„Faktas, kad tuos 6 proc. reiks kažkur rasti. Vien akcininkui prisiimti to, kaip negautų pajamų, negalės. Jeigu gautų 30 proc. pelnus, gal ir pasakytų, kad prisiima, bet gauna iš viso 6 proc., o tiek pat keliamas mokestis“, – pridūrė jis.
Pasak A. Karaliūno, pavyzdžiui, už „Teleloto“ bilietą, kuris kainuoja 2 eurus, valstybei dabar tenka 26 centai mokesčių, o įvedus 35 proc. tarifą, mokesčiai išaugs iki 36 centų.
„Tuos 10 centrų reikės kažkur rasti: mažiau skiriant prekybos tinklo išlaikymui, atlygiui tarpininkams, marketingo išlaidas mažinant, prizus“, – teigė Lietuvos loterijų asociacijos vadovas.
Be kita ko, Vyriausybė siūlo, kad pakeitimai loterijų organizatoriams įsigaliotų pusmečiu vėliau – nuo 2023 metų sausio vietoje 2022-ųjų liepos. Taip siekiama sudaryti sąlygas įmonėms prisitaikyti prie būsimų pokyčių, atsižvelgiant į turtinius interesus bei veiklos perspektyvas.
Lošimų organizatoriams nauji tarifai galiotų nuo 2022-ųjų liepos.
Lošimų įmonių pardavimų pajamos per tris šių metų ketvirčius siekė 1,3 mlrd. eurų, o loterijų – 115 mln. eurų.
Dabar loterijų organizatoriai moka 5 proc. išplatintos bilietų vertės mokestį ir dar 8 proc. tiesiogiai skiria paramos gavėjams.
Už lošimus B ir A kategorijos automatais ir stalo lošimus mokamas fiksuotas mokestis už kiekvieną leidime nurodytą įrenginį. Kitų rūšių lošimams taikomas mokestis skaičiuojamas nuo GGR: bingo, totalizatorių, lažybų organizatoriams taikomas 18 proc. tarifas, o nuotolinių lošimų – 13 procentų.