Už tokį siūlymą pagrindiniame, Sveikatos reikalų komitete, už pasisakė 6 , prieš – 5, susilaikė – 1 nariai. Papildomame Socialinių reikalų ir darbo komitete už pasisakė 6, prieš – 5 , susilaikė – 1 komiteto narys.

Ruginienė: įstatyme palikta didžiulė klaida

Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdžio metu Lietuvos profesinių sąjungų pirmininkė Inga Ruginienė kalbėjo, kad šiuo metu testo darbuotojui apmokestinimas yra neproporcinga priemonė, kuri darbuotojams bus užkrauta kaip pareiga.

Taip pat, anot jos, šiame įstatymo projekte padaryta didelė klaida – paliktas didelis neapibrėžtumas.

„Vietoje to, kad aiškiai būtų nurodoma, kam yra skiriama pareiga ir atsakomybė už sveikatos tikrinimus, yra palikta abejonė, kad tai spręs darbuotojas arba darbdavys, kad maždaug jūs peškitės ir susitarkite.

Taip pat šis įstatymo projektas įveda koliziją tarp Darbo Kodekso (DK) ir pačio įstatymo, nes DK sako, kad darbuotojo saugos ir sveikatos priemonės yra darbdavio pareiga ne tik jas organizuoti, bet ir apmokėti.

Taigi reikia prisiminti, kad darbuotojas į darbą ateina darbo funkcijų atlikti ir jei manote, kad turi būti užtikrinta sauga darbe, tai reikia atitinkamai laikytis taisyklių“, – sakė ji.

Pasak atstovės, valdžios siūlomos pataisos yra jai yra nesuprantamas.

„Noriu perspėti, kad bet kokia prievarta neigiamai paveiks pandemijos valdymo procesą“, – sakė ji.

Nuomonės išsiskyrė

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė aiškino, jog pirmiausia, anot jo, valstybė šią priemonė rėmė, kai nebuvo kitų alternatyvų ir būdų valdyti pandemiją, tačiau klausimų dėl kolizijos, susijusios su DK, anksčiau nebuvo.

„Dabar turime vakcinas ir tai yra alternatyva. Kodėl tada nebuvo keliamas klausimas dėl kolizijos DK, kad valstybės biudžeto lėšomis testai buvo apmokami, kai DK taip pat sakė, kad tai yra darbdavio atsakomybė ir pareiga.

Taip pat klausimas, ar testus galima laikyti saugos ir sveikatos priemone. Jie nepasaugo nuo jokios ligos, tik padeda valdyti pandemijos srautą“, – kalbėjo jis.

Kaip tikino Seimo narys, jeigu valdžia dabar rems testavimą už valstybės pinigus, tai reiškia, jog ragins nesiskiepyti, tačiau valstybės interesas yra visai kitoks.

„Kitu atveju mes pasakome visuomenei, kad jie gali nesiskiepyti. Todėl iš valstybės pusės turi būti koncentruojami resursai, jie naudojami racionaliai“, – sakė jis.

Linas Kukuraitis teigė manantis, kad žiūrint plačiau, jo nuomone, bendrai už savo pinigus mokami testai yra priverstinis veržimasis į esminius poreikius – darbo sferą.

„Neturintiems galimybių paso buvo apribota nemažai laisvių ir tie, kas jo neturi to paso, tai liudiją didelę marginalizaciją, o mes dabar ją atvedame į darbo sritį ir žmogus yra priverstas rinktis mokėti už tuos įsitikinimus ir labai brangiai, arba ne, tai reiškia, išeiti iš darbo rinkos.

Testavimo barjeras, kuris yra dabar, tai yra vykti į testavimo vietą ir testuotis tiems, kurie neturi galimybių paso, mano galva, jau yra labai rimta našta ir tie, kurie nenori skiepytis, jie tą jau naštą prisiima, dabar klausimas ar apmokestinimas neįvarys visuomenės į priešpriešą dar labiau“, – sakė jis.

Veryga: reikia spręsti problemas, kur jos yra

Sveikatos reikalų komitete Aurelijus Veryga kalbėjo, kad tokia priemonė jokios paskatos neduos.

„Ar norite pasakyti, kad ji paskatins pasiskiepyti vyresnio amžiaus žmones?

Tai vietoj to, kad koncentruotis ir spręsti problemas ten, kur jas reikia, jūs tęsiate visuomenės skaldymą. Aš nepritarsiu“, – sakė jis.

Po pateikimo Seimas pritarė

Redakcija primena, kad iki šiol privalomą profilaktinį testavimą įvairių sričių darbuotojams kas 7-10 dienų apmokėdavo valstybė. Tai apima ne tik medikus, bet ir įvairias kitas veiklas, pvz., gamybos, prekybos, viešojo maitinimo, pramogų ir kitų sektorių darbuotojus.

Visgi Seimas linksta pritarti, kad nuo gruodžio 1 dienos už testus mokėtų patys darbuotojai. Po pateikimo „už“ tokį siūlymą antradienį balsavo 64 Seimo nariai, „prieš“ – 20, susilaikė – 25.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (165)