Šį projektą Seimas vieną kartą buvo atmetęs, nes nesutiko su siūlymu iš karto privalomai vandens tiekimo įmones stambinti iki dešimties bendrovių - po vieną apskrityje.
Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius Rimgaudas Špokas Ekonomikos komitete tvirtino, kad ateityje viename rajone daugiau negu viena vandens tiekimo įmonės galės paslaugas teikti tik tada, jeigu ji dirbs "itin gerai".
Naujoje projekto versijoje numatoma, kad vandens kainas, kurioms Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija pritars, nustatys savivaldybės, tačiau tam tikrais atvejais kainų komisija vienašališkai taip pat kainas galės nustatyti.
Tai jai siūloma daryti tada, kai savivaldybės nustatyto vandens kainos tarifai nedengs vandens tiekimo sąnaudų.
R.Špokas Ekonomikos komitete tvirtino, kad ateityje vandens tiekimo įmonės šalies gyventojams teiks geresnės kokybės paslaugas, nes jos galės veikti tik turėdamos Kainų komisijos išduotas licencijas.
"Dabar tik savivaldybės prižiūri vandens tiekimo įmones", - kalbėjo R. Špokas.
Jis taip pat tikino, kad 90 proc. dabar veikiančių mažų vandens tiekimo
įmonių infrastruktūra "yra supuvusi", todėl į tokias įmones investuoti neapsimoka.
Dabar šalyje yra 47 pagrindinės geriamąjį vandenį tiekiančios ir nuotekas tvarkančios bendrovės ir dar apie 500 tas pačias paslaugas teikiančių nedidelių įmonių.
Visų jų turtas siekia apie 3,5 mlrd. litų, skolos per metus pasiekia iki 15 mln. litų, o pajamos - apie 300 mln. litų.