Seime imasi darbo išmokų klausimo

Projekto pateikimas įtrauktas į antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Įstatymo projektą užregistravo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė bei valdantiesiems priklausančių socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ frakcijų vadovai Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys ir Petras Gražulis.

P. Gražulis ir K. Daukšys BNS teigė, kad projektą parengė Ūkio ministerija, o Seimo nariai jį tik įregistravo.

K.Miškinienė nustebo sužinojusi, kad ji įtraukta į projekto rengėjų sąrašą. „Mano parašo ten nėra. Man ten daug neaiškumų yra“, - BNS teigė K.Miškinienė.

Anksčiau ji BNS yra pripažinusi, kad Socialinių reikalų ir darbo komitete naujojo Darbo kodekso svarstymas stinga, nes nėra parengta tvarka, kaip būtų finansiškai remiami lengviau atleidžiami ilgai viename darbe dirbę žmonės ir kokios būtų jų socialinės garantijos.

Ilgalaikio darbo išmoką iš fondo galėtų gauti tik tie gyventojai, kurie nepertraukiamai dirbo ilgiau negu penkerius metus ir bus atleisti tik darbdavio iniciatyva.

Darbuotojai, kurie bus dirbę 5-10 metų, galės gauti vieno vidutinio darbo užmokesčio, dirbę 10-20 metų - 2 algų, o dirbę daugiau negu 20 metų - 3 atlyginimų išmoką. Išmokos būtų apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu bei „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis.

Išmoka negalės viršyti Statistikos departamento skelbiamo ketvirčio šalies ūkio pusantro vidutinio darbo užmokesčio, kuris dabar siekia 735,1 euro.

Projekte numatyta, kad fondo lėšas sudarys darbdavių įmokos, o įmonės ir darbuotojai galės mokėti ir savanoriškas įmokas, kurios negalės būti mažesnės nei 0,1 proc. ir viršyti 1 proc. pajamų, nuo kurių būtų mokamos „Sodros“ įmokos. Įmokos dydį nustatytų fondo taryba, o jeigu ji nesutars, būtų taikomas maksimalus tarifas.