Jų įteisinimo laikinojo įstatymo projektu siūloma leisti gyventojams, ūkiams, bendruomenėms ir kitoms organizacijoms įsiteisinti valdomus ir naudojamus gręžinius: susitvarkyti nuosavybę ir kitus dokumentus.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad taip siekiama laiku nelegalizavusiems gręžinių leisti mažiausiais kaštais susitvarkyti.
Kol vyks legalizavimo procedūros, nelegalūs jų turėtojai būtų atleisti nuo sankcijų už požeminio vandens naudojimą be leidimo.
Visiems, išskyrus gyventojus, nutarusiems įteisinti gręžinius, tektų sumokėti vienkartinę gręžinio registracijos įmoką, kuri būtų nustatoma pagal planuojamą išgauti vandens kiekį: iki 10 kubinių metrų per parą – 50 eurų, 10-100 kubų – 500 eurų, virš 100 kubų – 5 tūkst. eurų.
Gyventojams toks mokestis siektų 15 eurų.
A. Gedvilienė BNS sakė, kad šie tarifai, kuriems Seimas po svarstymo yra pritaręs, dar nėra galutiniai.
„Kai kurios sumos galėtų būti didesnės. Vis dėlto suteikiama galimybė legalizuotis tiems, kurie visą laiką nesilegalizavo, naudojo vandenį nemokamai. Ne namų ūkis sunaudoja 100 kubų per dieną, jau kažkoks ūkio subjektas – arba bendruomenės, ar stambus ūkininkas“, – BNS teigė parlamentarė.
Seimo teisininkai taip pat yra suabejoję, ar siūlomi tarifai nėra per maži.
Pataisos įsigaliotų 2022 metų kovo 1-ąją ir galiotų iki 2025 metų vasario pabaigos.
Legalizavus gręžinius, iki 2028 metų pradžios savivaldybės arba jų kontroliuojamos vandens tiekimo įmonės turėtų perimti likusią neįteisintą geriamojo vandens infrastruktūrą.
Pasak A. Gedvilienės, dabar Lietuvoje yra apie 30 tūkst. gręžinių, iš kurių išgaunamas 11 tūkst. legalizuota