Kaip jau rašė BNS, „valstiečiai“ siūlė nukentėjusioms įmonėms dar keturis mėnesius mokėti subsidijas, atšaukus darbuotojus iš prastovų: pirmus du mėnesius siūloma dengti 70 proc., o kitus du – 30 proc. darbuotojo algos. Subsidija negalėtų viršyti minimalios mėnesio algos (MMA) – 642 eurų. Subsidijavimas būtų siejamas su įmonių įsipareigojimu išlaikyti darbo vietas.
Socialdemokratai pasiūlė savarankiškai dirbantiems gyventojams nuo balandžio padidinti išmoką 130 eurų – nuo 260 iki 390 eurų. „Darbiečiai“ siūlė ją prilyginti MMA, be to jie siūlo plėsti šią išmoką gaunančių žmonių ratą.
„Darbiečių“ siūlymui nepritarė
Po pateikimo Seimas nusprendė nepritarti toliau svarstyti Darbo partijos frakcijos nario Aido Gedvilo siūlymą praplėsti savarankiškai dirbančių ir dėl COVID-19 nukentėjusių paramos gavėjų sąrašą, paramą skiriant asmenims, kurių veikla buvo registruota bent prieš 12 mėn. iki paskelbto karantino.
Iš 129 balsavusiųjų 60 buvo už, 5 – prieš, 64 – susilaikė. Visgi bendru sutarimu buvo sutarta grąžinti projektą tobulinti.
Pateiktu įstatymo projektu buvo pasiūlyta panaikinti nuostatą, jog paramą dėl COVID-19 patirtų nuostolių gautų tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį, ir praplėsti ją taip, kad ir tie, kurių „veikla buvo registruota per 12 mėnesių iki Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, paskelbimo dienos ir nebuvo išregistruota“, galėtų būti remiami.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, tokiu atveju daugiau savarankiškai dirbančių asmenų galėtų gauti išmokas netekę progos užsidirbti.
Taip pat buvo pasiūlyta koreguoti Užimtumo įstatymo dalį, kurioje teigiama, kad „nustatyta išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi vienam einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka.“
Vietoje to pasiūlyta nustatyti, kad išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui būtų lygi minimaliam darbo užmokesčiui.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Lingė prašė A. Gedvilą įvertinti, ar pasiūlytas paramos modelis yra socialiai teisingas.
„Jūs atskaitos tašką paimate minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį – tai šiuo metu Lietuvoje yra 642 eurai. Bet žinote, kad žmonės dirba už minimalią algą ir nuo jų dar yra atskaitomi mokesčiai, tad jie gauna gerokai mažiau, ir jie kas mėnesį gauna tokias išmokas mokėdami didelius mokesčius.
Tuo pačiu išplečiate savarankiškai dirbančių ratą, kad net ir vieną dieną savarankiškai iki pandemijos turėjęs galimybę įsiregistruoti darbui žmogus kas mėnesį gautų 642 eurus. Ar jūsų siūloma sistema, jūsų požiūriu, yra socialiai teisinga?“, – klausė jis.
A. Gedvilas atsakydamas pažymėjo, kad siūloma išmoka galėtų būti skiriama atskaičius mokesčius.
„Galbūt pasakysiu, kad MMA galėtų būti skaičiuojamas be mokesčių, taip, kaip ir išmoka. Kadangi kalbame apie išmoką, tą dydį prilyginame minimalių poreikių tenkinimui.
Turiu dar pridėti, kad savarankiškai dirbantys žmonės visą laiką turėjo kur kas didesnes pajamas, ir jie patenka į sudėtingą situaciją, kai Vyriausybė uždraudžia jiems veiklą, o išmoką mokame prilygstančią skurdo ribai ir tikrai nepakankamą visų poreikių tenkinimui, net ir minimalių“, – teigė jis.
Svarstys siūlymą didinti išmoką savarankiškai dirbantiems
Seimas po pateikimo nusprendė pritarti Socialdemokratų frakcijos nario Gintauto Palucko siūlymui didinti išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims, negalintiems vykdyti veiklos dėl COVID-19 pandemijos.
Iš 131 balsavusiųjų 68 buvo už, prieš – 6, susilaikė 57.
Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydį siūloma didinti iki 1,5 minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD).
Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, 2021 metais minimalios algos dydis, atskaičius mokesčius sudaro apie 468 eurus. Įstatymo pataisa siūloma padidinti dabar taikomą paramos dydį ir jį priartinti prie 1,5 MVPD dydžio, kuris sudarytų 390 eurų per mėnesį.
Šiuo metu išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi vienam einamųjų metų MVPD.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Justas Džiugelis teiravosi, kiek papildomai kainuos parama savarankiškai dirbantiems.
„Matau, siūlote (įstatymo projekto – ELTA) įsigaliojimo datą balandžio 1 d. Tikriausiai esate pagalvoję ir kiek tai kainuos valstybės biudžetui? Iš kur esate numatęs siūlyti paimti šias lėšas? O gal siūlote papildomai skolintis?“, – klausė jis.
G. Paluckas savo ruoštu teigė, kad lėšų poreikis projektui įgyvendinti priklausys nuo to, kokios karantino priemonės bus taikomos artimiausioje ateityje.
„Kalbant apie konkrečias išlaidų apimtis, tai yra lygtis su mažiausiai dviem nežinomaisiais: kam toliau taikysime karantino priemones ir kokį laikotarpį jas taikysime. Todėl apie tai galima šnekėti diskutuojant komitetuose, nes poveikis finansams bus. Tačiau nepamirškime, kad šiandien turime paramos programas ir subsidijoms, kurios yra suprojektuotos. Toks pokytis lygiagrečiai lemtų ir kitų sprendimų priėmimą, t. y. dėl karantino priemonių taikymo imties ir laikotarpio“, – kalbėjo jis.
Tuo tarpu TS-LKD frakcijos narys Mykolas Majauskas, pasisakydamas prieš, akcentavo, kad Vyriausybė jau ėmėsi priemonių spręsdama įvardintas problemas.
„Dar kartą atkreipsiu dėmesį, kad Vyriausybė girdi išsakytą nerimą ir jau ėmėsi konkrečių sprendimų siekdama padidinti išmokas dirbantiems savarankiškai. Tos išmokos yra skiriamos pagal jų sumokėtus mokesčius. Taigi labai aiškus skaidrumo elementas ir motyvacija mokėti mokesčius. Todėl man atrodo, kad kompensacijos ir išmokos veikia, ir jų dabar yra patvirtinta pakankamai“, – tikino jis.
Svarstys „valstiečių“ siūlymą dėl subsidijų darbo užmokesčiui skyrimo
Seimas po patiekimo pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narių teiktam siūlymui skirti papildomas subsidijas darbdaviams, nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos, darbo užmokesčiui mokėti.
Iš 130 balsavusiųjų 69 pasisakė už, 10 – prieš, 51 – susilaikė.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mykolas Majauskas posėdžio metu akcentavo, kad teikti pasiūlymą skirti papildomas lėšas paramai jų iš anksto nenumačius yra neatsakinga bei sukelia nepagrįstus visuomenės lūkesčius.
„Jūsų siūlymas kainuotų daugiau kaip 200 mln. eurų, ir jums būnant ministru Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje nebuvo numatytas finansavimas šiems siūlymams. Lygiai kaip ir nėra numatytas finansavimas Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės pateiktame ir priimtame 2021 m. biudžete.
Ar nemanote, kad yra neatsakinga Seimui siūlyti priimti sprendimus, kuriems nėra numatytas finansavimas? Ar nematote žalos, siekiant sukelti visuomenės lūkesčius papildomai paramai, puikiai suprantant, kad nėra numatytas finansavimas toms priemonėms, ir tikėtina, kad jos ir nebus įgyvendintos?“, – klausė jis.
Atsakydamas Linas Kukuraitis pažymėjo, kad abiejų Vyriausybių biudžetai buvo planuojami skirtingais metodais, o siūloma paramos schema būtų kone trečdaliu pigesnė nei sumos, besitęsiant karantinui skiriamos prastovoms.
„Mes skirtingai planuojame biudžetus. Šių lėšų valdyti pandemiją mes netraukėme į biudžetus ir jos nebuvo numatytos. Jūs pasirinkote kitą būdą – įtraukti į biudžetus. Planavome, kad iš skolintų lėšų būtų įgyvendintos visos reikalingos priemonės.
Jei mes daugiau nei 70 mln. eurų per mėnesį galime skirti prastovoms, tai pinigų turime. (...) Mūsų trečdaliu ir daugiau pigesnės schemos, kaip išeiti žmonėms iš prastovų, kad jie pradėtų dirbti, mano galva, yra patrauklesnis mechanizmas, negu laikyti tuos šimtus tūkstančių žmonių karantine ir mėnesį po karantino prastovose, kur jie šiuo metu yra, nes paskatų iš ten išeiti nėra“, – tvirtino jis.
Įstatymo pakeitimu siūloma darbdaviams, kurie yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 sąrašą, būtų skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui, o šios subsidijos mokėjimas vyktų iki 4 mėnesių: pirmąjį ir antrąjį mėnesius mokant 70 proc. algos, bet ne daugiau kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), o trečiąjį ir ketvirtąjį mėnesius mokant 30 proc. nuo priskaičiuoto atlyginimo, bet ne daugiau kaip Vyriausybės patvirtinta MMA.
Šios priemonės naudojimas būtų susietas su konkrečiais įsipareigojimais 3 mėnesius išlaikyti bent 50 proc. darbo vietų. Subsidijavimas būtų intensyvesnis smulkioms įmonėms iki 10 darbuotojų bei įmonėms, atitinkančioms žaliojo kurso bei aukštos pridėtinės vertės plėtros kursą.
Taip pat siūloma, kad į papildomai remiamų asmenų sąrašą patektų savarankiškai dirbantys asmenys, kurie yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19, sąrašą.
Šie pakeitimai, kaip teigiama įstatymo projekte, padėtų užtikrinti nuoseklų nuo koronoviruso infekcijos nukentėjusių įmonių, kurių yra apie 70 tūkst., grįžimą į ekonomiką, bei darbuotojų, šiuo metu esančių prastovose, grįžimą į darbą.
Taip pat siūloma sudaryti galimybę į išmokas pretenduoti ir vykdantiems savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą ne mėnesiais, o konkrečiomis dienomis. Be to, keisti darbo paieškos išmokos mokėjimo terminą nuo vieno mėnesio po karantino pabaigos iki trijų mėnesių po karantino pabaigos, bet ne ilgiau nei iki šių metų rugsėjo 30 d.
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, įtempto pokarantininio laikotarpio metu tai padėtų užtikrinti bazines pajamas tiems, kurie neteko darbo dėl pandemijos (apie 70 tūkst. bedarbių), tačiau aktyviai jo ieško.
