aA
Seime atsirado naujų iniciatyvų dėl kai kurių Darbo kodekso nuostatų keitimo.
Seime bręsta kai kurie Darbo kodekso pokyčiai
© DELFI / Andrius Ufartas

Antradienį įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai ketina pateikti Seimui Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimų projektus. Jie susiję su „mamadieniu“, darbo užmokesčio ir dienpinigių mokėjimu darbuotojams, mobingo prevencija, nuotoliniu darbu, minimalios mėnesinės algos (MMA) reglamentavimu.

Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas Darbo kodekse siūlo numatyti, kad ir vieną vaiką auginantys darbuotojai turėtų galimybę pasinaudoti papildoma poilsio diena per mėnesį, tai yra „mamadieniu“ ar „tėvadieniu“.

Šiuo metu Darbo kodeksas numato, kad ši papildoma poilsio diena, skirta vaiko auginimo ar ugdymo reikmėms, priklauso tik tiems dirbantiems asmenims, kurie turi du vaikus iki dvylikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų amžiaus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas Darbo kodekse siūlys numatyti, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą.

Šiuo metu Darbo kodekse yra numatyta, kad darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Tai reiškia, kad darbo užmokestis gali būti išmokamas grynaisiais pinigais arba mokėjimo pavedimu į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą.

Siekiant skaidrinti dienpinigių išmokėjimo sistemą Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas siūlo Darbo kodekse numatyti, kad dienpinigiai gali būti išmokami tik bankiniu pavedimu.
Šiuo metu įstatyme nėra numatyta privaloma dienpinigių išmokėjimo forma.

Seimo narys socialdemokratas G. Paluckas Darbo kodeksą siūlys papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis mobingo sąvoką ir jo prevenciją. Taip pat siūloma į šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą įtraukti ir mobingą.

Pagal siūlomą projektą, „mobingas – bet koks ir bet kokios formos įžeidžiantis, užgaulus ar kitoks piktnaudžiaujamo pobūdžio pasikartojantis elgesys, nukreiptas prieš atskirą (-us) darbuotoją (-us), kuriuo pažeidžiama darbuotojo profesinė, materialinė, socialinė ar psichologinė gerovė, sukeliamas poveikis psichinei ir fizinei darbuotojo sveikatai, reputacijai, mažinamas darbuotojo produktyvumas. Darbo ginčą nagrinėjanti institucija, atsižvelgusi į aplinkybes, gali mobingu pripažinti nedaugkartinio pobūdžio šiurkštaus pobūdžio veiksmus, jei šie pažeidė asmens teises.“

Priėmus siūlomus Darbo kodekso pakeitimus mobingas būtų traktuojamas kaip darbo įstatymų pažeidimas ir už jį būtų taikoma administracinė atsakomybė darbdaviui.

Šiuo metu darbo santykius apibrėžiančiuose įstatymuose nėra atskirai apibrėžtas mobingo terminas. Galiojančiame Darbo kodekse yra straipsnis, reglamentuojantis darbuotojų garbės ir orumo gynimą.

Vis daugiau darbuotojų dirbant nuotoliniu būdu, t.y. iš namų, siūloma papildyti Darbo kodeksą nuostatomis, kuriomis būtų užtikrinta darbuotojų teisė į privatų gyvenimą.

Socialdemokratų partijos frakcijos narys Tomas Bičiūnas Darbo kodekse siūlo numatyti, kad „darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.“

„Po darbo valandų darbuotojams turi būti užtikrinta teisė būti nepasiekiamiems. Nuolatinis darbuotojo reagavimas į darbinius reikalus po darbo valandų tapo savotišku darbuotojų išnaudojimu bei spaudimu darbuotojui visada būti prieinamam bei pasiekiamam", – sako Seimo narys T. Bičiūnas.

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas siūlys papildyti Darbo kodeksą nuostatomis dėl nuotolinio darbo metu darbuotojų patiriamų darbo išlaidų kompensavimo.

Siūloma numatyti, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip iki nuotoliniu būdu dirbamo mėnesio pabaigos. Taip pat siūloma numatyti, kad kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį.

Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, kad, jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Taip pat nurodoma, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Valentinas Bukauskas ketina pateikti dar praėjusią Seimo kadenciją 2018 metų gruodį įregistruotą Darbo kodekso pataisą, siūlančią numatyti, kad minimalioji mėnesinė alga (MMA) turi būti ne mažesnė kaip 55 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad MMA dydis būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų ketvirto ketvirčio ir einamųjų metų pirmų trijų ketvirčių šalies vidutinio darbo užmokesčio vidurkį, kurį skelbia Statistikos departamentas.
Galiojančiame Darbo kodekse minimalioji mėnesinė alga nėra susieta su vidutiniu šalies darbo užmokesčio dydžiu.

ELTA
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
4.0000

„DBRS Morningstar" agentūra patvirtino Lietuvos turėtą skolinimosi reitingą

Tarptautinė kreditų reitingų agentūra „DBRS Morningstar" patvirtino anksčiau Lietuvai suteiktą...

Tęsiantis remontui, „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose demontavo vieną svarbiausių įrenginių

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo ir importo bendrovė „ Orlen Lietuva...

HISK grupės nuostoliai pernai mažėjo 9 proc. iki 5,5 mln. eurų

Vienos didžiausių Lietuvos kelių ir tiltų statybos bei remonto bendrovės HISK (buvę „...

„Eurovaistinę“ valdanti „Euroapotheca“ praėjusiais metais pasiekė 812 mln. eurų apyvartą

„ Euroapotheca “ grupė 2021-aisiais metais pardavė investicijas Lenkijoje ir antrus metus iš...

„SME Finance“ su „SME Bank“ steigia bendrą IT centrą: sukurs bent 50 darbo vietų

Lietuvos finansų technologijų bendrovė „ SME Finance “ kartu su neobanku „ SME Bank “...

Top naujienos

Delfi PliusParengė Eglė Gatelytė

Vokiečių politikas: štai prie ko privedė įvykių Lietuvoje ignoravimas priminė Scholzui ne itin malonų faktą

Kodėl Vokietijoje ir toliau nesiliauja diskusijos dėl karinės paramos Ukrainai, o kai kurie...

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Buvęs Putino bičiulis oligarchas Pugačiovas: šiandien Putinas „kainuoja“ labai mažai (2)

„Kremliuje įvyks perversmas, o Ukraina, sprendžiant pagal tai, su kokiu pasiryžimu kovojama, šį...

Užkalnis: kvepiu atostogomis ir nenoriu į Lietuvą

Guliu Ligūrijos paplūdimyje ir galvoju, kodėl man reikia palikti šitą nuostabią šalį ir...

Dusulys ir padidėjęs nuovargis – pavojingos ligos pranašai: kardiologė patarė, kokius tyrimus atlikti

Penktadienį V. Kudirkos aikštėje vykdytos širdies nepakankamumo savaitės akcijos metu...

Delfi PliusVladimiras Laučius

JAV karo istorikas: galiu trumpai atsakyti, kodėl Putinas priėmė sprendimą pulti (32)

„Sakoma: iš ko suprasite, kad politikas meluoja? Iš to, kad jo burna juda. Žinoma, jie melavo....

Walkupas – apie taktiką prieš Šarą, sirgalius, motyvaciją ir ypatingą svečią specialiai „Delfi“ iš Belgrado

Prabėgusios keliolika valandų nuo ypač apmaudžiai pralaimėto Eurolygos pusfinalio nepaslėpė...

Pasaulinio garso pranešėjai ir savo sričių profesionalai LOGIN konferencijoje: dvi dienos pokalbių, kurių neįmanoma pamiršti

Iki vieno laukiamiausių metų renginio liko kiek mažiau nei dvi savaitės: LOGIN konferencija po...

Verslas PliusJustina Maciūnaitė

Situacija NT rinkoje – kritinė: ieškantiems būsto pataria susimažinti lūkesčius ir įvertinti galimybes

Nors butų rinkos aktyvumas sugrįžo į 2019 metų lygį, kainos vis dar auga. Balandžio mėnesį...

Beždžionių raupų atvejai patvirtinti 12-oje valstybių

Dvylikoje valstybių patvirtinta daugiau nei 80 beždžionių raupų atvejų, praneša BBC.