Kaip DELFI informavo Centrinė hipotekos įstaigos Informacijos teikimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Agata Vdovenko, hipotekos teisėjai per pirmą ketvirtį priėmė sprendimus areštuoti 181 įkeistą butą ir 13 namų. Kartu nuspręsta 143 įkeistus butus ir 8 namus parduoti iš varžytynių. Pernai maždaug tiek būstų buvo tik areštuota.
Įspėja apie didesnes palūkanas
Jei per kitą balsavimą Seimas pritars Civilinio proceso kodekso pataisai, bankininkų rankos turėtų būti supančiotos, kad jie negalėtų išmesti iš namų paskolų nepajėgiančių grąžinti žmonių. Pataisa turėtų galioti iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Pagal ją, parduoti skolininko būstą būtų galima tik jei uždelsta skola pasiektų 15 tūkst. Lt. Dabar riba yra daugiau nei dukart mažesnė – 7 tūkst. Lt. Kartu siūloma, kad net peržengus šią ribą žmonės turėtų teisę į apsaugą, jei jiems grėstų netekti vienintelių savo namų. Dėl to skolininkas ar jo šeimos nariai turėtų kreiptis į teismą, kuris galėtų apriboti turto išieškojimą nuo 1 iki 2 metų. Tokia apsauga būtų taikoma net jei žmonės būstą už paskolą yra įkeitę savanoriškai ir bankai juos iškeldinti turėtų teisę.
Ketvirtadienį po svarstymo pataisai pritarė 47 parlamentarai, prieš ją balsavo 2 ir susilaikė net 41. Išgirdęs šiuos skaičius, A. Kubilius pareiškė, jog keista klausyti kai kurių parlamentarų argumentų, esą taip norima rūpintis žmonėmis. „Rezultatas greičiausiai bus toks, kad bankai didins palūkanas. Rūpestis tais, kurie nebegali grąžinti kreditų, guls ant tų, kurie dar gali grąžinti. Jūsų požiūrį turės apmokėti kiti žmonės, šimtai tūkstančių žmonių“, – pyktelėjo premjeras.
Konservatorius-krikdemas Vitas Matuzas siūlė neskubėti priimti pataisų, mat netrukus žmones, kurie susiduria su finansinėmis problemomis, esą pradės ginti Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Parlamentaras taip pat tvirtino, jog, įspėdami apie didesnę riziką bankuose sukauptiems gyventojų milijardams, šiek pareikalaus didesnių palūkanų ar didesnio turto įkeitimo. Dėl to esą lėčiau atsigaus paskolų rinka.
„Buvo klausymai Biudžeto ir finansų komitete. Bankai aiškiai pasakė, kad neiškelia iš vienintelio būsto“, – sakė V. Matuzas. Be to, anot jo, ir dabar teismas gali skolininko prašymu, net jei būstas areštuotas, nustatyti, kad jis nebūtų iškeliamas.
„Tie žmonės, kurie paėmė paskolas ir užstatė būstus, tapo Vakarų bankų menedžerių baudžiauninkais“, – tvirtino Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius.
Pataisos iniciatorius Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys siūlė kolegoms įsivaizduoti „jauną šeimą, kuri neteko dalies pajamų ir nebegali išlaikyti būsto, bet skolos kupra lieka ir turės visą gyvenimą ją nešti“. Anot parlamentaro, reikia sudaryti žmonėms galimybę atsitiesti, pasižiūrėti, kur gali daugiau užsidirbti, rasti kitą darbą.
Šios frakcijos seniūnas, opozicijos lyderis Vytautas Gapšys aiškino: „Įstatymas yra saugiklis, kuris užtikrins žmonių gerovę. Turime ieškoti kompromiso ir kalbėti su bankais atvirai.“
Žmones viliojo palankios skolinimosi sąlygos
Šių namų ūkių pajamos esą buvo beveik dvigubai didesnės už vidutinį namų ūkių pajamų lygį (mėnesio pajamų vidurkis buvo atitinkamai 4 540 Lt ir 2 422 Lt.), o vieno šeimos nario pajamos sudarė atitinkamai 1 566 Lt ir 897 Lt. Beveik trys ketvirtadaliai paskolas būstui įsigyti paėmusių asmenų yra 25-40 metų amžiaus.
Pernai pavasarį tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 94 proc. paėmusiųjų paskolą būstui nurodė, kad jiems buvo aktualus nuosavo būsto poreikis. Antra pagal svarbą priežastis buvo palankios skolinimo sąlygos, trečia – optimistinės šeimos narių pajamų perspektyvos. Beveik 14 proc. respondentų teigė, kad per 12 mėnesių bent kartą vėlavo sumokėti įmoką už paskolą, dažniausiai dėl sumažėjusių pajamos, padidėjusių namų ūkio išlaidų, darbo netekimo.
Anot K. Daukšio, didelė dalis gyventojų susidūrė su mokumo problemomis ir grėsme prarasti paskutinį būstą, o dėl nekilnojamo turto rinkos stagnacijos net tiems, kurie nori parduoti butą ar namą, tai padaryti gali būti sudėtinga.
Pataisos esą leistų asmenims, susidūrusiems su finansinėmis problemomis, gauti laiko įveikti sunkumus ir neprarasti būsto. Taip esą būtų efektyviau užtikrinama konstitucinė teisė į būsto neliečiamumą ir sumažinta psichologinė įtampa šalyje.
„Įstatymo pataisa gali sukelti kreditorių priešpriešą, tačiau esant ekonominiam sunkmečiui kreditoriai turi būti lankstesni ir ieškoti kompromiso bei pusiausvyros su skolininkais“, – pažymėjo parlamentaras.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas tokią iniciatyvą supeikė, teigdamas, esą bankai patys susitaria su daugeliu nemokių klientų, kaip spręsti jų problemas. Anot jo, pataisa pablogins situaciją būsto paskolų rinkoje, nes neišvengiamai padidės paskolų sąnaudos. Tai vers bankus dar atidžiau vertinti kliento riziką.
Bankai paprašyti neiškelti iš paskutinio būsto
Lietuvos banko pirmininkas Reinoldijus Šarkinas mėnesio pradžioje tvirtino, kad paskolų negalintys mokėti gyventojai nevejami iš savo būstų. Anot jo, pernai vienas iš bankų peržiūrėjo daugiau nei 570 būsto paskolų, kurias pasiėmę žmonės susidūrė su finansinėmis problemomis.
R. Šarkinas sakė neturįs tikslių duomenų, kiek iš viso bankai atidėjo būsto paskolų, tačiau pripažino žinąs apie du būsto perėmimo atvejus: „Pirmuoju atveju būstas buvo perimtas, nes jo pirkėjas buvo pasodintas į kalėjimą, o kitas atvejis – šeima skyrėsi ir vyras su žmona nepasidalijo įsipareigojimų. Tie, kurie bendrauja su bankais, neiškeliami. Pats bankas nurodo 578 peržiūrėtas ir atidėtas paskolas.“
Dar anksčiau Lietuvos banko vadovas tvirtino, jog su visais šalyje veikiančiais komerciniais bankais sutarta, kad jie neiškels paskolų negalinčių mokėti gyventojų iš paskutinio būsto: „Visi bankai tikrai nėra suinteresuoti atimti būstą ir iškelti į gatvę. Bankai yra suinteresuoti atsiimti paskolą. (...) Arba atideda terminą, ar leidžia kurį laiką nemokėti.“
Lietuvos bankų asociacija skelbė, jog iki metų pradžios jos nariai buvo perėmę tris finansinių įsipareigojimų nesilaikančių klientų būstus. Bendras asociacijos narių būsto paskolų portfelis sausio 1 d. sudarė daugiau negu 20 mlrd. Lt. Jame esančių paskolų, pradelstų daugiau kaip 60 dienų, vertė buvo mažesnė nei 0,4 mlrd. Lt., t.y. nesiekė 2 proc.
