Tokią nuostatą komitetas pasiūlė taikyti nuo ateinančių metų sausio 1 d.
Už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisų sugriežtinimą balsavo 105 Seimo nariai, prieš 3, o dar 9 susilaikė.
Šį patobulinimą praėjusią savaitę apsisprendė inicijuoti Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), pritaręs Lietuvos banko pozicijai, kad pirminiame projekte siūloma nuostata identifikavimo reikalavimo ribą sumažinti nuo dabar taikomos 1 tūkst. eurų iki 700 eurų ribos praktiškai nesukurtų jokio teigiamo efekto, kadangi anoniminiai sandoriai galėtų būti vykdomi ir labai mažomis sumomis, o tai didintų pinigų plovimo ar sankcijų apėjimo riziką.
„Vartotojai gali perkelti kriptoturtą per didelį skaičių virtualiųjų valiutų piniginių keliose jurisdikcijose, daug didesniu mastu ir daug didesniu greičiu, nei įprastų pavedimų atveju. Atvejai, kai kliento tapatybė nustatoma ne nuo nulio eurų ribos, gali sukelti situaciją, kai Lietuvos finansų sistema bandys pasinaudoti į tarptautinių finansinių sankcijų sąrašus įtraukti asmenys, siekdami apeiti sankcijas“, – iš Seimo tribūnos komiteto poziciją pristatė Mykolas Majauskas.
Tačiau prieš šią komiteto iniciatyvą pasisakęs Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas atkreipė dėmesį, kad finansų ministrės Gintarės Skaistės pateiktas pirminis projektas jau buvo vadinamas kompromisiniu, suderintu po diskusijų su interesuotomis pusėmis.
„Vyriausybė pateikė įstatymo projektą radusi kompromisą su Lietuvos banku, socialiniais partneriais, ir buvo pateikta 700 eurų riba, nuo kurios reikėtų identifikuoti kiekvieną klientą. Buvo paprašyta skubos tvarkos, ir kadangi matėme bendrą sutarimą, tai skubai buvo pritarta. Tačiau komitetas iš esmės keičia šį įstatymo projektą ir aš tokiam pakeitimui pritarti negalėčiau“, – pasiūlymui nepritarė A. Bagdonas.
ELTA primena, kad BFK trečiadienį pritarė Finansų ministerijos pateiktam projektui, griežtinančiam kriptoįmonių veiklos reglamentavimą. Komitetas taip pat apsisprendė projekte inicijuoti patobulinimą, kad reikalavimas identifikuoti klientą dar prieš pradedant visas finansines operacijas, nuo pirmo euro.
Nors ministerijoje vykusį kriptoįmones griežtinančių pataisų rengimą šiam sektoriui atstovavęs UAB „Bifinity“ vadovas Saulius Galatiltis įvertino pozityviai, tačiau komitete galiausiai priimtą sprendimą siūlyti dar griežtesnę klientų identifikavimo nuostatą jis vadino skubotu, ne iki galo įsigilinant į argumentus.
Anot kriptoįmonėms komitete atstovavusio verslininko, reikalavimas klientus identifikuoti nuo pirmojo euro pirmiausiai pakenks mažiems ir vidutiniams verslams, kurie tiesiog taps mažiau konkurencingi.
Įstatymo projektą, kuriuo siekiama stiprinti kriptoįmonių veiklos reglamentavimą, finansų ministrė G. Skaistė pateikė birželio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje.
Projektu siūloma nustatyti išsamesnius klientų atpažinimo reikalavimus, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimą, siekiant užtikrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą.
Taip pat numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą nuo šiuo metu galiojančios 2,5 tūkst. ribos iki 125 tūkst. eurų, stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – būti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei, įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip susiejant veiklą su Lietuva.
Įstatymo projekte numatoma, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.
Šiuo pakeitimu taip pat siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant itin aukštą vykdomos veiklos riziką.
Seimui pritarus, daugelis įstatymo pakeitimų įsigaliotų dar nuo šių metų lapkričio.
