„Už“ balsavo 58, „prieš“ – 29, susilaikė 6 Seimo nariai.
Parlamentaras konservatorius Mykolas Majauskas sakė, kad nėra prasmės tęsti komisijos darbą, nes, jo teigimu, laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Stasys Jakeliūnas yra šališkas ir, pasak M. Majausko, yra vedamas asmeninių nuoskaudų.
„Matome, kad šios krizės tyrėjas, komisijos pirmininkas, kuris ir teisėjo vaidmenį atlieka, turi išankstinę nuomonę ir ją yra išsakęs. Tyrimo komisiją galima traktuoti kaip instrumentą pagrįsti išankstinę pirmininko nuomonę“, – sakė M. Majauskas.
Tuo metu S. Jakeliūnas sakė, kad termino nukėlimas leis tyrimą atlikti kokybiškai.
„Priminsiu, kad tokie tyrimai buvo atlikti daugelyje valstybių. (...) Slovėnijoje jis truko daugiau kaip 4 metus, todėl tyrimo pratęsimas, įvertinus visas aplinkybes, informaciją ir kad mes nenorime su tyrimo išvadomis dalyvauti rinkimų kampanijoje, yra pakankamas argumentas, kad tyrimas būtų atliktas kokybiškai, ir tada jo išvados pateiktos Seimui“, – sakė S. Jakeliūnas.
Be to, Seimas plenarinio posėdžio metu nepritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių Gabrieliaus Landsbergio, Andriaus Kubiliaus ir Mykolo Majausko siūlymui pakeisti parlamentinio tyrimo, analizuojančio 2009 m. krizės priežastis ir padarinius, pirmininką Stasį Jakeliūną.
S. Jakeliūną buvo siūloma pakeisti jo pavaduotoju Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) Vytautu Kamblevičiumi. Už siūlymą balsavo 34, prieš – 49, susilaikė 8 Seimo nariai.
M. Majauskas posėdžio metu teigė, kad S. Jakeliūnas dėl santykių su Lietuvos banku ir galimų santykių su „Snoru“ negali vadovauti krizės tyrimui.
„Siūlome, kad šis asmuo, kuris ne tik kad turi asmenines nuoskaudas dėl Lietuvos banko, bet ir galimus ryšius su „Snoro“ akcininkais, neitų šių pareigų, nes jis negali to daryti objektyviai ir nešališkai. Siūlome, kad jis toliau tęstų savo darbą šioje komisijoje, bet vadovavimą užleistų savo pavaduotojui Vytautui Kamblevičiui, kuris yra Stasio Jakeliūno pavaduotojas BFK“, – teigė M. Majauskas.
S. Jakeliūnas atsakė, kad BFK nepritarė šiam pasiūlymui ir pritarė, kad jis toliau vadovautų užbaigiant šį tyrimą.
ELTA primena, kad tyrimą atliekančios laikinosios komisijos pirmininkas Stasys Jakeliūnas praėjusią savaitę surengė spaudos konferenciją, kurioje sakė, kad Lietuvos bankas (LB) netinkamai bendradarbiavimo su tyrimą atliekančia laikinąja komisija.
Be to, S. Jakeliūno teigimu, LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus.
Pasak S. Jakeliūno, pernai Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 metais surašė pažymą, kurioje kalbėta apie galimas gyventojų „permokas“. S. Jakeliūno teigimu, Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui.
Tuo metu LB teigė, kad tai tebuvo vidaus diskusijoms skirtas darbinis dokumentas, o jame atspindima nuomonė nebūtinai yra oficiali Lietuvos banko nuomonė.
Trečiadienį po BFK posėdžio S. Jakeliūnas sakė, kad komisija nori, jog Lietuvos bankas (LB) oficialiai pateiktų minėtą 2012 metų spalio pažymą. Jis taip pat sakė manantis, kad galimai klaidinamos informacijos pateikimas gali būti LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko atsakomybė.
Pats V. Vasiliauskas Eltai sakė galvojantis apie susirašinėjimo su S. Jakeliūnu paviešinimą. S. Jakeliūnas tvirtino dėl to nesijaudinantis.
Lietuvos bankas yra paraginęs S. Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai. S. Jakeliūnas tokius Lietuvos banko veiksmus sakė vertinantis kaip kišimąsi į Seimo darbą.
Tuo metu ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį sakė, kad Ministrų Kabinetas tarpinstituciniame pasitarime pirmadienį svarstys, ką toliau daryti dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos teikiamos informacijos. Pasak premjero, kol kas apie konkrečią instituciją, į kurią gali būti kreiptasi, nekalbama. Anksčiau buvo minėta, kad gali būti kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą.
ELTA taip pat primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
Tarp S. Jakeliūno ir Lietuvos banko (LB) šiame tyrime tvyro įtampa. S. Jakeliūnas teigia, jog netinkamai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Taip pat, pasak S. Jakeliūno, LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką.
LB viešai paragino S. Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai.
Tuo metu krizės priežastis tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas S. Jakeliūnas sakė, kad LB raginimas gali būti vertinamas kaip spaudimas.
Be to, opozicija nori, kad S. Jakeliūnas BFK pirmininko poste būtų pakeistas, nes Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas trečiadienį pareiškė, jog S. Jakeliūnas bandė pakliūti dirbti į Lietuvos banką, kitaip žadėdamas parašyti knygą bei dalyvauti „Snoro“ byloje.
„Aš puikiai prisimenu (...) mūsų pokalbį (su S. Jakeliūnu. – ELTA) 2013 m. rudenį, kuriame mes kalbėjome apie finansinių paslaugų priežiūrą. Taip pat jis užsiminė, kad turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie LB kolektyvo. Jei ne, tai jis turi pasiūlymą su „Snoru“ susijusiais asmenimis, parašytų knygą ir kažkaip dalyvautų teisminiuose procesuose, susijusiuose su „Snoru“, kaip ekspertizę turintis asmuo. Mano atsakymas buvo paprastas: pone Stasy, pamirškime šį pokalbį, jūs vaikštote ties Baudžiamojo kodekso riba ir turėtumėte suprasti, ką „Snoro“ byla reiškia Lietuvos bankui, ir toks elgesys yra neetiškas“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
