Joje numatoma, kad Lietuva ilgainiui visą reikalingą elektrą pasigamins pati, bus skiriamas didelis dėmesys „žaliosios“ energetikos plėtrai.
Už Seimo nutarimą ketvirtadienį balsavo 103 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, dar du susilaikė.
Strategijoje numatyta šalies energetikos sistemos integracija į Europos Sąjungos energetikos sistemą: elektros tinklų sinchronizavimas su žemyninės Europos tinklais, Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties (GIPL) projekto įgyvendinimas, kuris leistų efektyviau išnaudoti ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje.
Liberalas Eugenijus Gentvilas Seimo posėdyje kėlė klausimą, ar SGD terminalo atsisakymas padėtų pasiekti strategijoje keliamą tikslą naudoti kuo daugiau atsinaujinančių energijos išteklių.
„Iš vienos pusės sakoma, kad 2050 metais remsimės biokuru ir atsinaujinančiais ištekliais, tačiau mus visąlaik dar laiko ir laikys SGD terminalas. Siūlomos alternatyvos išpirkti SGD terminalą 2024 metais arba išsinuomoti jį dar 10-čiai ar 20-čiai metų, tačiau nėra svarstoma kita galima alternatyva – o gal iš viso atsisakyti to terminalo, jeigu jau taip kalbame apie biokuro ir atsinaujinančios energetikos plėtrą“, – retoriškai klausė E. Gentvilas.
2020 metais Lietuvoje gaminama elektros energija turėtų sudaryti 35 proc. bendrai suvartojamos galutinės elektros energijos, 2030 metais – 70 proc., o 2050 metais – 100 proc.
Projekte skelbiama, kad 2020 metais energija iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) sudarys 30 proc. šalies bendrai suvartojamos galutinės energijos, 2030 metais – 45 proc., o 2050 metais – 80 proc.
Energija iš AEI taps pagrindinė visuose – elektros, šilumos ir vėsumos energijos gamybos bei transporto – sektoriuose.
Strategijos projekte numatyta, kad Lietuva iš energetikos technologijas importuojančios šalies turi tapti energetikos technologijas kuriančia ir jas eksportuojančia šalimi.