Anksčiau jau du kartu komisija pareiškė, kad „Revolut“ grėsmių nacionaliniam saugumui nekelia. Trečiadienį „Revolut“ pats kreipėsi į komisiją ir paprašė dar kartą įvertinti, ar bendrovė atitinka nacionalinio saugumo interesus. Strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija ketvirtadienį ir ketina svarstyti šį „Revolut” prašymą.
Po diskusijų ir balsavimo nutarta, kad dabar Seime Biudžeto ir finansų komitete (BFK) dar kartą bus svarstoma, ar įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją vėl vertinti „Revolut“. Tai būtų jau ketvirtas patikrinimas.
To Seimo prašo parlamentinis BFK, taip pat siūlantis klausimų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį ši komisija, sąrašą
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas teigė, kad „Revolut“ kreipimasis yra taktinis.
„Ten jokių pagrindų nėra. Norime, kad mus įvertintų dar kartą, kodėl. Nepaaiškinta, tai labai keistas kreipimasis“, – kalbėjo jis.
Dėl to S. Jakeliūnas dar kartą pareiškė, kad prieš tai vertinant „Revolut“ buvo atsižvelgta ne į visus kriterijus. Pasak jo, nebuvo atsižvelgta į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) išvadas, kad bendrovės veikla gali būti rizikinga dėl pinigų plovimo prevencijos. Akcentuotas Nikolajaus Storonskio politinis pažeidžiamumas dėl turimų ryšių, t. y., kad pastarojo tėtis dirba vienoje „Gazprom“ įmonių. S. Jakeliūnas taip pat teigė gavęs informacijos apie vidinę „Revolut“ ataskaitą, kur nustatyta daug neatitikimų dėl pinigų plovimo prevencijos. Anot jo, situacija „Revolut“ viduje – labai bloga.
„Man taip pat atsiuntė informaciją apie „Revolut“ akcininkus ir akcininkų sutartį, kas nemažiau svarbu. Čia 70 juridinių ir fizinių asmenų, pats savaime nėra blogas dalykas, turėti iš įvairių jurisdikcijų. Bet svarbiausia, kokie planai tų akcininkų. Prisirinkti kuo daugiau klientų, veikti kuo daugiau jurisdikcijų ir po 4 metų parduoti tas akcijas. Tai nėra strateginiai planai“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
S. Jakeliūnas tikisi, kad dabar Komisija įvertintų viską „geriau“, nes nusiuntė papildomą informaciją, kuri nebuvo anksčiau žinoma. Jis taip pat mano, kad turi būti bendradarbiaujama su britų priežiūros institucijomis
„Kai skambinau Komisijos pirmininkui, vienas pirmųjų sakinių, man Almino Mačiulio pasakytų, taip diskutavom, klausimų buvo, abejonių buvo, bet paskambino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ir paaiškino. Tai čia jo pateikta informacija. Gal tai turėjo įtakos, gal ne“, – teigė S. Jakeliūnas.
Konservatorius Andrius Kubilius diskutuojant stebėjosi, kad Vyriausybės ataskaitose giriamasi, jog Lietuva taps fintech centru. Jis įžvelgia valstybės politinę problemą ir krizę valstybės valdyme.
„Matyt „Revolut“ teks paaukoti, kad galų gale išaiškėtų esminė politinė krizė šiandieninėje valdžioje. Kadangi bus priimtas toks nutarimas, reikės kelti klausimą apie tai (...) kyla klausimas ar šitie ministrai (Virginijus Sinkevičius, Vilius Šapoka – DELFI) turi pasitikėjimą valdančioje koalicijoje? (…) Nes toliau tęsti tokį diskreditavimą, kai Vyriausybė kviečiasi investuotojus, o Seimo pitbuliai juos išvaro, tai labai brangiai kainuoja ne tik šiandieninei Lietuvai, bet ir mūsų vaikų, anūkų Lietuvai“, – kalbėjo A. Kubilius.
Seime balsavo 67 Seimo nariai, už – 44, prieš – 14, susilaikė – 9. Po pateikimo nuspręstą klausimą svarstyti balandžio 25 dieną Biudžeto ir finansų komitete.
Atliekant bendrovės vertinimą, Komisijai S. Jakeliūnas siūlo atkreipti dėmesį į keturis aspektus. Jie aprašyti nutarimo projekte.
„Pirma, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba „Revolut“ veiklą vertina kaip rizikingą, tačiau tarnybos nuomonė Komisijoje nebuvo tinkamai pristatyta ir aptarta. Antra, dėl savo tėvo užimamų pareigų ir ypatingai artimų „Gazprom“ sąsajų su Rusijos valdžios institucijoms ir galimo naudojimo Rusijos geopolitiniams tikslams tiek N. Storonsky, kaip darantis esminę įtaką „Revolut“ valdymui ir sprendimams, tiek „Revolut“ kaip įmonė gali būti politiškai pažeidžiami ir tai gali pakenkti Lietuvos reputacijai ir kelti grėsmę finansų sistemos stabilumui. Trečia, Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų priežiūros tarnyba (Financial Conduct Authority), remiantis 2019 m. vasario 25 d. jai pateikta pranešėjo informacija (tikėtina, iš „Revolut“ vidaus), pradėjo tyrimą dėl galimo esminio pažeidimo, susijusio su pinigų plovimo kontrolės sistemos atjungimu ir „Revolut“ sprendimo neinformuoti priežiūros tarnybos apie šį incidentą. Ketvirta, įvairialypės „Revolut“ rizikos valdymas ateityje gali pareikalauti neproporcingų įvairių Lietuvos institucijų išteklių“, – rašoma S. Jakeliūno parengtame projekte.
Europos Centrinis Bankas ir Lietuvos bankas pernai gruodį išdavė „Revolut“ specializuoto banko licenciją. „Revolut Bank“ specializuoto banko veiklą ketina pradėti pirmoje šių metų pusėje. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas yra ne kartą sakęs, kad kad licencija „Revolut“ buvo išduota įvertinus ne tik finansines rizikas, bet ir iššūkius nacionaliniam saugumui, politines ir geopolitines rizikas.
