Šiuo metu Užimtumo įstatyme įtvirtinta, kad savarankiškai dirbantys asmenys pretenduoti į 257 eurų dydžio išmoka už visą mėnesį gali, jeigu atitinka tris sąlygas: jų veikla yra registruota bent 3 mėn. iki karantino paskelbimo, gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 607 eurų neatskaičius mokesčių, o jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas. Išmoka mokama kas mėnesį, kol galioja ir ekstremali situacija, ir karantinas. Karantinui pasibaigus, išmoka mokama dar du mėnesius.

Priimtais pakeitimais nutarta išmoką minėtas sąlygas atitinkantiems savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti tik tuo atveju, kai paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir karantiną Vyriausybė nustato ūkinės veiklos ribojimų, o savarankiškai dirbantis asmuo įtraukiamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl įvestų ribojimų sąrašą.

Taip pat nuspręsta išmoką mokėti tik vieną mėnesį pasibaigus karantinui.

SADM informacija dėl išmokų savarankiškai dirbantiems

Už įstatymo projektą balsavo 117 parlamentarų, prieš nebuvo, susilaikė 2.

Kaip rašo Elta, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, kad reikia užtikrinti pagalbą savarankiškai dirbantiems ir pasibaigus karantinui.

„Kietasis nusileidimas savarankiškai dirbantiems neturėtų būti mūsų tikslas. Turime užtikrinti, kad pasibaigus karantinui dar kurį laiką būtų teikiama pagalba. Šita nueinanti Vyriausybė planavo kietą nusileidimą – nubraukti pagalbą pasibaigus karantinui, bet vienas mėnuo galėtų būti tas aukso vidurys, kuriam reikės numatyti finansavimą ateinančių metų biudžete, ir tikiu, kad tai padarysime“, – sakė M. Majauskas.

Socialdemokratų frakcijos narys Julius Sabatauskas pritarė, kad pagalbą savarankiškai dirbantiems pratęsti būtina.

„Man labai keista, kad įstatymo projekto rengėjai – laikinoji Vyriausybė – nesuprato, jog žmonėms, kurie dirba savarankiškai, pirmą dieną iškart pasibaigus ekstremaliajai situacijai ar karantinui nei pajamų, nei klientų neatsiranda. Būčiau balsavęs prieš šitą įstatymą, bet, ačiū Dievui, atsirado kolegų siūlymas bent mėnesį pratęsti išmokų mokėjimą ir delspinigių, įsiskolinimų mokėjimo bei palūkanų atidėjimą“, – sakė J. Sabatauskas.

Valstiečių frakcijos narys Tomas Tomilinas sakė, kad kompromisas dėl vieno mėnesio teisingas, bet įžvelgė prieštaravimą naujų valdančiųjų kalbose.

„Kompromisas dėl vieno mėnesio teisingas, bet atkreipiu dėmesį į vieną prieštaravimą valdančiųjų kalbose – iš vienos pusės yra rodoma vieta tam tikroms kategorijoms žmonių, pavyzdžiui, pensininkams, kad jiems vieno ar kito skaičiaus užteks, kita vertus, čia gana dosniai pasiūloma padidinti išlaidas. Jeigu yra, jūsų manymu, pinigų, tai netaikykite dvigubų standartų ir kitoms sritims, kur pinigai jau dabar numatyti“, – sakė T. Tomilinas.

Lydimuoju Valstybės socialinio draudimo įstatymo pakeitimu nutarta sudaryti sąlygas įmonėms atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių, bet tik tuo atveju, kai įvedusi lokalų ar visuotinį karantiną Vyriausybė nustato ūkinės veiklos ribojimų, o įmonė įtraukiama į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl karantino ribojimų sąrašą. Taip pat sutarta atsisakyti galimybės dar du mėnesius atidėti įmokų mokėjimą pasibaigus karantinui.

Įstatymas įsigalios sausio 1 dieną. Įstatymus dar turi pasirašyti Prezidentas.