aA
Seimas ketvirtadienį nesutiko su prezidento Gitano Nausėdos veto ir toliau svarstys, ar darbuotojai nuo gruodžio turės patys susimokėti už privalomus COVID-19 testus. Tai galutinai paaiškės po balsavimo, kuriame reikės bent 71 balso „už“ (iš 141). Opozicija išsako palaikymą prezidentui, tačiau kartu su valdančiaisiais pasigenda G. Nausėdos pasiūlymų ir atsakomybės.

Seime ketvirtadienį buvo pateiktas prezidento Gitano Nausėdos dekretas, kuriuo atgal grąžinta pataisa, apibrėžusi, jog darbuotojai patys turėtų susimokėti už privalomus COVID-19 testus.

Prezidento grąžintą pataisą dėl mokamų COVID-19 testų darbuotojams Seimas apsisprendė svarstyti iš naujo – nepasinaudota statute numatyta alternatyva laikyti įstatymą nepriimtą, kaip ir siūlė G. Nausėda.

„Už“ prezidento veto balsavo 60 Seimo nariai, „prieš“ (palaikė įstatymo pataisą) – 68.

Prezidento veto palaikė Darbo partijos frakcija, demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, Lietuvos regionų frakcija, Lietuvos socialdemokratų frakcija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija, tačiau valdančiųjų atstovų – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijų – balsų buvo daugiau.

Galutinis svarstymas ir priėmimas Seime numatomas kitą savaitę – svarstymas numatytas lapkričio 11 dieną. Kad įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, už turėtų balsuoti daugiau nei pusė – 71 Seimo narys.

Jei pataisa galiausiai būtų priimta be pakeitimų, prievolė periodiškai testuotis už nuosavas lėšas neskiepytiems nuo COVID-19 ir nepersirgusiems darbuotojams atsirastų nuo gruodžio 1 dienos.

Jau anksčiau įstatymas dėl mokamų COVID-19 testų darbuotojams buvo priimtas balsuojant minimaliam galimam parlamentarų skaičiui.

Ir opozicija, ir valdantieji: kur prezidento pasiūlymai?

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė Seime pristatė prezidento G. Nausėdos dekretą, kuriuo Seimui grąžinama pataisa dėl mokamų COVID-19 testų darbuotojams. Valdantieji piktinosi, kad ne prezidentui, o Vyriausybei tenka atsakomybė už pandemijos valdymą – jų siekiui atmesti veto priešinasi opozicija. Ir vieni, ir kiti pasigenda prezidento siūlymų.

Dekrete G. Nausėda išvardijo 11 motyvų, kodėl pataisą vetuoja, tarp jų ir Konstituciniais sveikatos apsaugos pagrindais, įsipareigojimais žmogaus ir visuomenės sveikatai.

„Gerbiami Seimo nariai, prezidentas vertina pastangas, kai yra ieškoma pagrįstų sprendimų pandemijos suvaldymui. Tačiau būtent šis įstatymas, prezidento nuomone, galimai nėra suderinamas su šalies Konstitucijos nuostatomis ir neleistų pasiekti laukiamo rezultato, tai yra, geresnio COVID-19 pandemijos valdymo“, – kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Ji įspėja, kad dėl spartaus mažai ištirtos COVID-19 ligos plitimo valstybėje kilo reali grėsmė žmonėms ir visuomenės sveikatai, o Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvos epidemiologinė situacija šiuo metu yra viena blogiausių tarp ES šalių.

„Šalies vadovas mano, kad valstybė privalo pasirūpinti žmonių sveikatos apsauga ir yra pajėgi pasirūpinti visų trijų pandemijos valdymo elementų, pagrindinių dalių, prieinamumu savo žmonėms: pirma, aktyvų vakcinacijos procesą, antra, prieinamą testavimą ir atvejų atsekamumą, bei trečia - gydymą“, – dėstė patarėja.

Irena Segalovičienė
Irena Segalovičienė
© DELFI / Julius Kalinskas

Ji atkreipė dėmesį ir į kainą, testavimosi dažnį, bei asmenų, kuriems tektų testuotis, vidutinį darbo užmokestį: „Didelei daliai darbuotojų bus nepakeliama našta, todėl nukentės testavimo prieinamumas“.

I. Segalovičienė prezidento vardu prašė laikyti įstatymą nepriimtu, ir ieškoti kitų sprendimų.

Konservatorius Mindaugas Lingė priekaištavo, kad premjerei Ingrida Šimonytė tenka atsakomybė už pandemijos valdymą, tačiau jai trukdoma.

„Kodėl tokiais veto trukdote tą atsakomybę įgyvendinti, jei neketinate prisiimti nei dalies atsakomybės? Gal galėtumėte išplėsti, kaip prezidentas supranta savo atsakomybę pandemijos valdyme?“ – klausė M. Lingė.

Prezidentas, anot jo patarėjos, prašo nepoliarizuoti visuomenės į „jie ir mes“: „Vieningumas ir požiūris į nevakcinuotus ir vakcinuotus žmones, lygiais pagrindais, siekiant apsaugoti jų sveikatą, yra pats progresyviausias“. I. Segalovičienė patikino, kad ir prezidentui tenka atsakomybė, ir kai sprendimas yra ydingas, tą prezidentas ir daro, siekdamas apsaugoti žmones ir netinkamą pandemijos valdymo eigą.

Remigijus Žemaitaitis neprieštaravo dėl prezidento veto, tačiau priminė prezidento įstatymų iniciatyvos teisę.

„Jei prezidentas kalba, kad Dulkys blogas, Šimonytė bloga, blogai pateikė projektą, kodėl prezidentas nesinaudoja trečia arba pirma, bet pagrindine savo Konstitucine teise ir nesinaudoja įstatymo iniciatyvos teise, ir nepateikia projekto, kuris, pagal jį, atitinka Konstitucijos raidę ir atitinka socialiai teisingos valstybės rėmus“

Patarėja atsakė, kad prezidentas renkasi aktyviai dalyvauti pandemijos valdyme ir tam yra subūręs sveikatos ekspertų tarybą, kuri yra pateikusi 16 paketų-rekomendacijų.

Mindaugas Puidokas dėkojo prezidentui ir jo komandai: „Už atsakingą ir argumentuotą sprendimą“.

„Testavimas, izoliavimasis dažnu atveju labai aplaidžiai yra traktuojamas tų asmenų atžvilgiu, kurie yra pasiskiepiję“, – pastebėjo M. Puidokas ir klausė, ar yra siūlymų, kad testavimas būtų efektyvesnis, įtraukiant ir paskiepytus.

I. Segalovičienė akcentavo, kad turėtų būti užtikrintas ekspertų dalyvavimas ir į jų rekomendacijas turėtų būti atsižvelgiama, apie tai turėtų diskutuoti ne politikai.

Valstiečių atstovė Laima Nagienė tikino, jog džiaugiasi prezidento veto, ją domino antikūnų testavimas, kodėl valstybė kompensuoja tokius tyrimus, kurie kainuoja nemažai.

Seimas nepriėmė Nausėdos veto dėl mokamų COVID-19 testų darbuotojams – lieka intriga, ar valdančiųjų balsų pakaks
© DELFI / Andrius Ufartas

Eugenijus Gentvilus taipogi piktinosi, kad už pandemijos valdymą atsakinga Vyriausybė, o prezidentas, nors turi įstatymų iniciatyvos teisę, ja nesinaudoja, o verčiau diskutuoja su ekspertų taryba.

Patarėja akcentavo, kad nepasiskiepijimo priežastys, remiantis sociologinėmis apklausomis yra dvi: dezinformacija ir tam tikra baimė: „Tai būtent valstybės užduotis yra įtikinti priimti sąmoningą sprendimą, tačiau nepriversti. Tokia yra prezidento pozicija.“

„Tikrai pasisakau už prezidento veto, kad galų gale įstatymas liktų toks, koks yra ir nebūtų jokių pataisų. (...) Pats laikas prezidentui tapti aukštu lyderiu, perimti lyderiavimą iš premjerės Ingridos Šimonytės, kuri pastaruoju metu kažkur susivėlusi yra, iš ministro Arūno Dulkio, ir parodyti, tikrą veidą, Tikrą stiprią poziciją Lietuvoje ir socialinę atsakomybę prieš Lietuvos gyventojus ir kartu pateikti įstatymų projektus, kaip jo manymu reikėtų socialiai teisingai valdyti, kontroliuoti ir prižiūrėti šitą krizę“, – rėžė R. Žemaitaitis.

Remigijus Žemaitaitis
Remigijus Žemaitaitis
© DELFI / Andrius Ufartas

E. Gentvilas kvietė balsuoti priešingai, tačiau juokavo, kad jo argumentai tokie patys, kaip ir R. Žemaitaičio.

„Visi mistiniai prezidento ar ekspertų siūlymai lieka kažkur mums nežinomose erdvėse ir paraštėse. Prezidentas galėjo pateikti dalykinius pasiūlymus ir galiu užtikrinti, ir viešai esu sakęs, kad būtume svarstę, atsižvelgę ir priėmę su prezidento pasiūlymus. Deja, įvyko politinis performansas, kaktomuša tarp prezidento ir Vyriausybės, ir tai ne Vyriausybės iniciatyva, – kalbėjo liberalas Eugenijus Gentvilas.

M. Puidokas tikino, kad mokėjimas už testus – priverstinė bausmės forma už nesivakcinavimą, ir žmogui nepaliekama jokio pasirinkimo, skaldoma visuomenė: „Iš valdančiųjų girdime tik tai, kad nereikia girdėti prezidento veto, nereikia kitą nuomonę turinčių žmonių girdėti“.

Konservatorė Jurgita Sejonienė manė, kad mokami testai paskatintų vakcinaciją ir kvietė veto atmesti: „Jis (projektas) neabejotinai nėra tobulas, bet tobulų, matyt, sprendimų, neturime, ir kol kas niekas nepasiūlė geresnių, taip pat, deja, ir jo ekscelencija“.

„Atsisakydami bet kokios priemonės, kuri paskatintų vakcinaciją, mes tik vilkiname situaciją. Lygiai taip pat, kaip ir palaikydami ir teisindami tuos žmones, kurie neprisideda šiuo metu prie infekcijos valdymo“, – rėžė J. Sejonienė.

Segalovičienė: nėra tokio pasiūlymo, kuris pagerintų

Prezidento patarėja I. Segalovičienė apibendrino, kad nėra tokio pasiūlymo, kuris ženkliai pagerintų Vyriausybės projektą: „Nėra turbūt tokio pasiūlymo, kuris ženkliai pagerintų šitą įstatymą ir jis taptų kokybiškai kitas, ir išspręstų rizikas, kurias prezidentas įvardijo“.

Ji paaiškino, kad teisėkūros instrumentas neleidžia labai plačiai teikti pasiūlymų – tik nagrinėjamo įstatymo rėmuose.

„Prezidentas yra ne kartą siūlęs tris dalykus. Pirmas – parengti viešinimo kampaniją, skirtą žmonių informavimui ir konsultavimui, pritaikyti ją tikslinėms grupėms, konkrečioms priežastims. Pasimokyti iš sėkmingų savivaldybių, kurios taikė bendruomeninį vakcinavimo modelį ir turi vakcinavimo lygmenį, siekiantį net 90 proc. Taip pat prezidentas kartu sveikatos ekspertų taryba pateikė pasiūlymus, susijusius su senjorų vakcinacijos didinimu“, – žurnalistams kalbėjo I. Segalovičienė.

Šiuo metu apmoka valstybė – kas privalo testuotis

Kas 7-10 dienų privalomai tikrintis, ar neserga COVID-19, turi tie darbuotojai, kurie nepasiskiepiję ar nepersirgę COVID-19 ir neturi imuniteto, bei dirba tose srityse, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė Tai apima ne tik medikus, bet ir įvairias kitas veiklas, pvz., gamybos, prekybos, viešojo maitinimo, pramogų ir kitų sektorių darbuotojus.

Iki šiol tokie testai buvo apmokami iš valstybės biudžeto, tačiau Vyriausybės siūlymu Seimas buvo priėmęs Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisą, kad periodiniai tyrimai būtų atliekami darbuotojo lėšomis arba, jei taip nuspręstų darbdavys, darbdavio lėšomis.

Kaip jau skelbta, G. Nausėda trečiadienį vetavo Seime priimtą pataisą, argumentuodamas, kad testavimo ir skiepijimo negalima priešpriešinti vienas kitam, mat tai yra kartu veikiančios priemonės, todėl skiepijimas turi būti skatinamas, o testavimo prieinamumas – užtikrintas.

Prezidentas pasigedo mokslinių tyrimų, kurie pagrįstų mokamą testavimą kaip vakcinos skatinimo priemonę, laikė, kad Seimo sprendimas yra nesavalaikis dėl epidemiologinės situacijos Lietuvoje: „Ekstremalios situacijos metu valstybė privalo pasirūpinti žmonių sveikatos apsauga ir užtikrinti, kad visiems būtų prieinamas skiepijimas, testavimas ir gydymas.“

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© AFP / Scanpix

„Sumažintas testavimosi prieinamumas darbuotojams padarytų meškos paslaugą valdant pandemiją. Kuo daugiau galimybių pasitikrinti, tuo mažiau prielaidų virusui sklisti“, – kalbėjo prezidentas ir pažymėjo, kad mokamo privalomo testavimo įsigaliojimas toliau skaldytų visuomenę, mažintų pasitikėjimą valstybe, ir nespręstų pagrindinių nesiskiepijimo priežasčių – baimės ir dezinformacijos.

Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau vertino, kad valstybei testų kompensavimas kainuoja 19 mln. eurų per metus – šios lėšos būtų sutaupytos, jei darbuotojai už testus susimokėtų patys. Ministerija vertino, kad vieno testo kaina galėtų siekti apie 13 eurų, o per mėnesį reikėtų bent trijų tokių testų. Antigeno testų kainos laboratorijose šiuo metu prasideda nuo 20-ies eurų, rašė „Delfi“.

Pasitikrinti, ar neserga COVID-19 liga, tiek prieš pradedant darbą, tiek atlikti privalomą periodinį testavimas kas 7-10 dienų jau dirbant, turi viešojo maitinimo sektoriaus, mažmeninės prekybos veiklos, laisvalaikio ir (ar) pramogų paslaugų teikimo (baseinų ir pirčių paslaugos, žaidimo kambarių, šokių, diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų veikla) sričių darbuotojai.

Šiuo metu periodinis testavimas kas 7-10 dienų dėl COVID-19 ligos privalomas ir šių veiklų bei sričių atstovams:

  • asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
  • socialinės paslaugos ir veikla;
  • švietimo paslaugos ir veikla;
  • laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
  • vaistinių darbuotojų veikla;
  • krovinių tarptautinio vežimo veikla;
  • viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;
  • viešojo administravimo subjektų veikla;
  • profesinė karo tarnyba;
  • veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais);
  • gamybos įmonių darbuotojų veikla.

Jei galutiniame balsavime Seimas apsispręstų įtvirtinti mokamus testus, numatyta išimtis darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų – jiems testai būtų apmokami iš valstybės biudžeto.

Pataisoje taip pat numatyta prievolė darbuotojams darbdavio prašymu pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad gautas neigiamas testo atsakymas, arba darbuotojas yra paskiepytas, arba persirgęs, arba negali skiepytis dėl medicininių kontraindikacijų.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(118 žmonių įvertino)
3.3898

Auganti infliacija skatina investuoti į auksą: ekonomistai pažymi, kad ši alternatyva leidžia sutaupyti, o ne užsidirbti (1)

Daugelyje pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvoje , sparčiai auganti infliacija yra vienas iš...

Aplinkos ministerija pradeda reformą: žemės valdymas bus perduodamas savivaldai

Prasideda vienas svarbiausių laukiamų pokyčių, po kurio savivaldybės patikėjimo teise valdytų...

Šiaulių regione stabdomas šiukšlių rūšiavimas (17)

Šiaulių regiono komunalines atliekas rūšiuojanti bendrovė „NEG Recycling“ nuo šeštadienio...

D+Kalbino Greta Klimkaitė, parengė Laura Tarandaitė

Kol valdžia diskutuoja, verslas skęsta: valdantieji jau susikirto dėl mokesčių pakeitimų (5)

Dėl konflikto su Kinija nukentėjęs Lietuvos verslas laukia valdžios mesto gelbėjimosi rato:...

Armonaitė: Europos Komisija gerai supranta paramos Lietuvos verslui svarbą (8)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienio vakarą nuotoliniu būdu...

Top naujienos

Ar po valdančiųjų fiasko Seime laukia dar vienas Šimonytės ultimatumas: dauguma nėra tvirta

Seimas neįteisino privalomo medikų ir socialinių darbuotojų vakcinacijos. Pataisas inicijavo...

Ukrainiečių žurnalistas apie situaciją dėl Rusijos: dabar viskas kaip ant delno (85)

Karai ne veltui lyginami su epidemijomis. Žmonės gana panašiai į juos reaguoja. Visi pamena...

Pasipylė skundai dėl šauktinių – paskola bankui ir vadovaujančios pareigos ne priežastis atidėti tarnybą (170)

Pasipylė skundai dėl šauktinių. Įmonės skundžiasi, kad Lietuvoje trūkstant darbuotojų, į...

Lietuvius užgriuvo tvarumo banga: populiariausių daugkartinių gaminių, padedančių sutaupyti, sąrašas (11)

Jau tikriausiai pastebėjote, kad kavinėje užsakant gėrimą, kuris įprastai geriamas su...

Kuria unikalų planą: senstelėjusius automobilius atnaujins ir grąžins į rinką, kad būtų naudojami kuo ilgiau (18)

Burnastone, kur gaminami „ Toyota Corolla “ hečbekai ir universalai, siekiama dar labiau...

Lietuvą aplankė rekordinis laimėjimas – vilnietis loterijoje susižėrė 24 mln. Eur (15)

Penktadienio vakarą Lietuvą sudrebino rekordas – „Eurojackpot“ žaidėjas iš Vilniaus, kartu...

Violeta Repčenkaitė apie kritiką jai: ko ji gali mokyti kitas, pati triskart išsiskyrusi (13)

Maltoje jau nieko nebestebina vaizdas, kai būrelis moterų įspūdingiausiose salos vietose pasitinka...

D+ Lauryna Vireliūnaitė

Būsimos Skvernelio partijos pavadinimą galėjo lemti netikėta aplinkybė (17)

Sausio pabaigoje naujos partijos steigimą planuojantis Saulius Skvernelis su bendražygiais...

Dėl profesijos vilnietė atsidūrė iš pirmo žvilgsnio tobuloje praktikos vietoje – tik paskui suprato, kaip klydo

Dar būdama maža svajojau tūrėti savo ūkį , tačiau tiek artimieji, tiek draugai sakydavo, kad...

Jonas Nainys nusirėžė kurį laiką puoselėtus ilgus plaukus: fanai lepina komplimentais, giria atjaunėjus (15)

Didžėjus, muzikos prodiuseris Jonas Nainys -Jovani atsisveikino su pamėgtu įvaizdžiu. Sėdęs į...