Seime skinasi kelią tai numatančios Bankų įstatymo pataisos – parlamentarai antradienį po svarstymo joms pritarė: už balsavo 119, o vienas susilaikė.
Pataisos leistų LB tikrinti planuojamus bankų įsigijimo sandorius ir įvertinti rizikas, pritarti arba nepritarti jiems. Bankai, negavę LB sutikimo, sandorio sudaryti negalėtų. Įstatyme būtų išvardijami ir sandoriai, galintys daryti įtaką sektoriaus koncentracijai.
„Per 10-metį bankų sektoriuje konkurencija sumažėjo, koncentracija padidėjo. (...) Galime konstatuoti, kad Lietuvoje yra labai rimta problema su banko koncentracija ir nepakankama konkurencija“, – Seime sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.
M. Majausko teigimu, dėl didelės koncentracijos kai kurios bankų paslaugos yra brangesnės: „Dėl ko nukenčia tiek verslas, tiek eiliniai piliečiai“.
Pasak komiteto vadovo, dabar LB gali kontroliuoti atskirų bankų susijungimus ir kartu su Konkurencijos taryba spręsti, ar toks susijungimas galimas, ar jis nekelia sisteminės rizikos. Tačiau, anot M. Majausko, bankai nesusijungia, o įsigyja vienas kitą arba dalį verslo.
„Todėl čia net pastaraisiais metais buvo keletas labai rimtų įsigijimų, kurių LB negalėjo nei prižiūrėti, nei sustabdyti – pavyzdžiui, „Citadelės“ grupė įsigijo „Unicredit Leasing“ dalį Lietuvoje. (...) Dar šių metų sausį priimtas sprendimas, kuris padidino koncentraciją bankų sektoriuje. Kitas, labai gerai žinomas (įsigijimas – BNS) – 2017 metais DNB įsigijo „Nordea“ portfelį (...) Labai reikšmingas sandoris, kuris turėjo reikšmingą įtaką mažinant konkurencija Lietuvoje. (...) 2016 metais turėjome „Swedbank“ sandorį, kuomet buvo įsigytas „Danske Bank“ portfelis. Tai taip pat turėjo įtakos koncentracijos didėjimui“, – vardijo M. Majauskas.
Komiteto vadovo nuomone, pagal bankų koncentraciją arba vadinamąjį Herfindalio-Hiršmano indeksą, Lietuvos situacija yra viena blogiausių ES.
„Lietuvoje situacija yra panašiai bloga, kaip Graikijoje, Suomijoje ir Estijoje. Situacija yra blogesnė nei daugelyje Europos Sąjungos šalių. Jeigu pasižiūrėtume tris didžiausius rinkos dalyvius ir jų turto dalis Lietuvos kredito įstaigų sistemoje, tai jis sudaro net 82 proc.“, – parlamentarams aiškino M. Majauskas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus taip pat teigia, kad didelės koncentracijos šalies bankų rinkoje problemą galima spręsti plečiant kredito unijų sektorių, kapitalo rinką bei stiprinant kitus jau veikiančius finansų rinkos dalyvius.
Europos Komisija taip pat pažymi, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje veikė 10 bankų ir 6 užsienio bankų filialai.