Parlamentarų diskusijos užtruko ilgiau nei planuota, todėl pataisos toliau bus pristatomos kitą savaitę.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Mindaugas Puidokas tvirtino, kad Lietuvoje veikiančių atskirų bankų pelnas kelis kartus viršija Europos Sąjungos bankų pelnų vidurkį ir jie turėtų pinigų sumokėti mokesčius.
„Tai rodo, kad lėšų sumokėti mokesčius, kokia forma jie būtų pateikti, jie turi“, – pareiškė jis.
„Bankai turi būti tinkamai apmokestinti ir to savo apmokestinimo naštos negalėtų perkelti ant gyventojų pečių“, – pabrėžė M. Puidokas.
„Vastietis“ Tomas Tomilinas nurodė, kad 21 Europos Sąjungos valstybėje „yra vienoks ar kitoks sektorinis bankų mokestis“.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad mokestis atneš tik neigiamą rezultatą: bus atbaidyti užsienio investuotojai ir padidės bankų koncentracija.
„Priimdami šį mokestį konkurenciją dar labiau sumažinsime, nes visus potencialius naujus žaidėjus, kurie galėtų išspręsti pagrindinę problemą bankų sektoriuje, konkurencijos trūkumą, tik atbaidysime ir dar labiau pagilinsime ir dabar labai sunkią situaciją bankų sektoriuje“, – teigė jis.
Parlamentaras įsitikinęs, kad patirtas išlaidas dėl naujo mokesčio bankai perkels
vartotojams: gali didėti palūkanos, mažėti indėlių palūkanos.
„Lietuvoje penki bankai kontroliuoja 90 proc. rinkos. Tokiomis oligopolinėmis sąlygomis jie iš tiesų gali reikalauti iš rinkos dalyvių, paslaugų pirkėjų papildomo mokesčio, gali tikėtis ir taip pat papildomų palūkanų už paskolas“, – tvirtino M. Majauskas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija anksčiau siūlė išplėsti bankų turto mokesčio subjektų ratą ir įtraukti visas Lietuvos banko prižiūrimas finansų įstaigas. Tačiau jos narys Zbignevas Jedinskis šią savaitę nutarė grįžti prie pradinio siūlymo, numatančio apmokestinti didesnės kaip 300 mln. eurų vertės bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą.
Seimas spalio pabaigoje nusprendė kol kas nesvarstyti projekto, nors buvo planuojamos maždaug 52 mln. eurų šio mokesčio pajamos, kurios jau įtrauktos į 2020 metų valstybės biudžeto projektą.
Seimas tuomet atsižvelgė į Teisės departamento išvadą, kad toks siūlymas gali prieštarauti Konstitucijai.
Z. Jedinskis šią savaitę sakė, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė neprieštarauti pirminiam variantui, o visus galimus prieštaravimus nutarta aptarti projekto svarstymo metu.
Naujojo mokesčio kritikai teigia, kad jis atsilieps galutinėms bankų paslaugų bei prekių kainoms.