Lietuvoje įvedus karantiną įteisinti du valstybės subsidijų dydžiai – 60 arba 90 proc., bet ne daugiau nei 607 eurai (minimali mėnesinė alga). Didesnė parama buvo numatoma skirti tiems sektoriams, kuriems nustatyti Vyriausybės apribojimai.
Tačiau dabar siūlomi nauji dydžiai ir norima atsisakyti skirstymo pagal sektorius.
70 proc. subsidija nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų popieriuje būtų mokama, jei įsipareigojama išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius.
90 proc. subsidija nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai popieriuje, būtų mokama, jei įsipareigojama išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.
„Tai reiškia, kad jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė, nes padidėja subsidijos lubos iki 1,5 MMA.
Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama 1 MMA“, – paaiškinama SADM pranešime.
Tokias įstatymų pataisas antradienį Seimo nariams pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Po balsavimo (už – 119, prieš – 1, susilaikė – 3) projektai priimti svarstyti. Tam, kad jie įsigaliotų Seimas dar turi juos priimti, o prezidentas – pasirašyti.
„Schema, kurią turėjome iki šiol buvo „90 ir 10“ bei „60 ir 40“ tikrai nebuvo labiau palanki, nei siūloma dabar. Dabar siūloma darbdaviui daugiau prisidėti prie darbtuotojo, atitinkamai didinant valstybės indelį.
Prieš tai lubos buvo 1 MMA, dabar valstybės prisidėjimą didiname praktiškai trečdaliu tam, kad paskatintume darbdavį daugiau prisidėti ir tokiu būdu galėtume užtikrinti prastovas su valstybės pagalba iki vidutinio darbo užmokesčio“, – posėdyje kalbėjo ministras.
L. Kukuraitis sakė, kad valstybės biudžete lėšų subsidijoms turėtų užtekti maždaug 2–3 mėnesiams.
Dar siūloma nustatyti, kad subsidija negalėtų pasinaudoti darbdaviai, kurie Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba išleido neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.
Siūloma, kad darbdaviai apie prastovų paskelbimą turėtų informuoti Valstybinę darbo inspekciją, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, mokama mažesnis darbo užmokestis, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą. Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius.
Kaip žinia, Darbo kodekse nustatyta, kad prastova gali būti skelbiama, kai Vyriausybė nustato ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes nėra galimybių dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.
Dėl subsidijų į Užimtumo tarnybą įmonės galės kreiptis nuo balandžio 5 dienos, tačiau subsidijos nepriklausys biudžetinėms įstaigoms.
Darbdavys ekstremalios situacijos ar karantino metu taip pat gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą. Tokiu atveju tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip 2 darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip 3 darbo valandomis). Už darbo laiką mokamas įprastas darbo užmokestis, o už prastovą – proporcingai pagal buvimo joje laiką.
Siūloma, kad už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus taip pat norima nustatyti didesnes baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 iki 880 eurų, kai šiuo metu baudos prasideda vos nuo 80 eurų.
