aA
Antradienį Seimo plenariniame posėdyje po svarstymo pritarta pasiūlymui didesnį nei 2 mln. eurų bankų ir kitų finansų įstaigų pelną nuo 2020 metų sausio 1 dienos apmokestinti 20 proc. tarifu.
Seimas ketina padidinti mokesčius bankams
© DELFI / Josvydas Elinskas

Šiuo metu bankams taikomas standartinis 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Už didesnį tarifą balsavo 71 Seimo nariai, prieš – 9, dar 18 susilaikė.

Prieš balsavimą kalbėjęs Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas sakė, kad palaiko pasiūlymą.

„Dažnai kalbama, kad pelno mokestis neracionalus, o vertėtų apmokestinti vartojimą ir išgryninimą. Tačiau Švedijos bankai nemoka dividendų mokesčio, kai sumoka į motinines kompanijas. Dividendų ir gyventojų pajamų mokesčiai mokami Švedijoje. Todėl, jei norime apmokestinti Skandinaviškus bankus, turime apmokestinti pelną.

Manau, bankų sektorius Lietuvoje yra ypatingas. Po Ūkio ir „Snoro“ bankrotų, po DNB ir „Nordea“ susijungimo iš esmės turime tris bankus, kurie veikia išskirtinai palankiomis, ribotos konkurencijos sąlygomis. Tai reiškia, kad jie gali sau leisti nustatyti naujų būsto paskolų palūkanų normas 1,5 karto didesnes nei euro zonos vidurkis. Lietuvoje yra 2,44 proc., o euro zonos vidurkis – 1,48 proc.

Dėl to rezultatas paprastas – nuosavo kapitalo grąža Lietuvoje yra 13,5 proc., Europos Sąjungoje – 7 proc., euro zonoje – 6 proc. Todėl akivaizdu, kad resursų prisidėti bankai turi“, – sakė M. Majauskas.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas sakė, kad bankų sektoriuje yra įvairių atskaitymų nuo pelno.

„Todėl atsižvelgiant į tai, ką mums sako Pasaulio bankas, Europos Komisija – mūsų mokestinė bazė yra per siaura tam, kad galėtumėte kurti efektyvią ir šiuolaikišką valstybę, turinčią daug viešųjų paslaugų.

Mes esame pripratę prie gero švietimo, geros sveikatos apsaugos. Norime didinti atlyginimus ne dešimtimis, o šimtais eurų. Normalu diskutuoti ne tik apie nekilnojamąjį turtą ar automobilius, bet ir apie sektorius, kurie turi rekordinius pelnus – bankus, prekybos tinklus“, – sakė T. Tomilinas.

Naujojo pasiūlymo iniciatoriai – Seimo nariai Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys, Viktoras Rinkevičius ir Andrius Palionis. Pasiūlymui pritarė pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

„Pastaruoju metu bankų veiklos rodikliai ženkliai gerėjo (Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2018 metais uždirbo 357,9 mln. eurų pelno (lyginant su 2017 metais, pelnas padidėjo 118,2 mln. (49,3 proc.) ir tai yra geriausias rezultatas nuo 2009 metų ekonomikos nuosmukio laikų), pelno mokesčio deklaracijų duomenys rodo, kad krizės metu sukauptų nuostolių sumos iš esmės jau yra padengtos.

Tačiau bankams vis dar taikoma palanki apmokestinimo tvarka – finansinės paslaugos iš esmės neapmokestinamos PVM, be to, sudarytos palankios sąlygos apskaičiuojant pelno mokestį iš pajamų atskaityti specialiuosius atidėjinius ir tokiu būdu susimažinti mokėtiną pelno mokestį.

Kaip teigiama Lietuvos banko parengtoje 2018 metų Lietuvos bankų veiklos apžvalgoje, pagrindinis Lietuvoje veikiančių bankų pajamų šaltinis yra kreditavimo veikla, o didėjantis bankų pelnas didžiąją dalimi yra susijęs su didėjančiomis grynosiomis palūkanų pajamomis, kurių augimo naštą labiausiai pajaučia gyventojai ir smulkusis verslas. Todėl, siekiant, kad bankų sektorius labiau prisidėtų prie socialinių ir kitų valstybės įsipareigojimų įgyvendinimo, siūloma kredito įstaigų apmokestinamajam pelnui taikyti papildomą kredito įstaigų pelno mokestį.

Siekiant, kad papildomas apmokestinimas būtų proporcingas ir nesudarytų prielaidų nepagrįstam banko paskolų palūkanų ir kitų paslaugų kainos augimui, siūloma nustatyti neapmokestinamąjį kredito įstaigų pelno dydį.

Siūlomas papildomas kredito įstaigų pelno mokestis yra alternatyvus Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektui, kadangi svarstant pastarąjį mokesčio įstatymo projektą, kurio bazės – turto – apmokestinimas iššaukė pagrįstas diskusijas dėl galimo neigiamo poveikio finansų sektoriaus stabilumui: mokestis, priklausantis nuo finansų rinkos dalyvių turto vertės ir nepriklausantis nuo jų veiklos rezultato konkrečiu laikotarpiu, didesnio ekonomikos augimo sulėtėjimo ar nuosmukio metu keltų papildomų iššūkių finansų įstaigų, ypač mažiau pelningų, veiklos tvarumui ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui. Atsižvelgiant į tai, tikslinga svarstyti papildomą kredito įstaigų pelno mokestį, taip susiejant mokesčio dydį su kredito įstaigos veiklos rezultatu ir nekeliant grėsmės jos veiklos tvarumui“, – savo pasiūlymą aiškino parlamentarai.

Seimas dėl didesnio pelno mokesčio tarifo bankams turės balsuoti dar kartą.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
4.0500

Prekyba su Rusija: dalis Lietuvos verslininkų net ir vykstant karui skubėjo užsipildyti sandėlius

Šių metų kovą, vykstant karui Ukrainoje, importas iš Rusijos į Lietuvą padidėjo 55 proc....

„Gazprom“ nominavo Schroederį į stebėtojų tarybą (1)

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ į stebėtojų tarybą oficialiai nominavo buvusį Vokietijos...

Nausėda: Lietuva pasirengusi imtis lyderystės vežant grūdus iš Ukrainos (1)

Baltijos šalys ir Lenkija yra pasirengusios imtis lyderystės vežant grūdus iš Ukrainos, tačiau...

Į Lietuvą atvykusį bandomąjį Ukrainos grūdų krovinį kraus „Bega“ (1)

Į Lietuvą antru bandomuoju traukiniu iš Ukrainos atgabenti grūdai bus kraunami per vieną...

Statybų kainos privertė apsvarstyti prekybos tinklų plėtrą: stabdo planuotas rekonstrukcijas (4)

Statybų kainoms toliau šokant į viršų, kai kurie prekybos tinklai neslepia dėl to koreguojantys...

Top naujienos

Delfi PliusTomas Janonis

Valstybė kapituliavo prieš Jurijaus Borisovo tvirtovę: štai kuo baigėsi kelis metus vykusi kova

Su Rusija siejamo nušalinto prezidento Rolando Pakso bendražygio ir verslininko Jurijaus Borisovo...

Prekyba su Rusija: dalis Lietuvos verslininkų net ir vykstant karui skubėjo užsipildyti sandėlius

Šių metų kovą, vykstant karui Ukrainoje, importas iš Rusijos į Lietuvą padidėjo 55 proc....

Karas Ukrainoje. Ukraina: Rusijos puolimas įžengė į aktyviausią fazę

Pasak Ukrainos gynybos ministerijos atstovo Oleksandro Motuzianyko, Rusijos puolimas Ukrainoje...

Verslas PliusUgnė Karaliūnaitė

Gamyklos Klaipėdoje vadovė Vaicekauskienė: lietuviai visiškai nebenori dirbti

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusios gamyklos „ Baltijos Eukutecas “,...

Ne tik taupumas, bet ir smūgis Rusijai: ko norime labiau – karo pabaigos ar įjungto oro kondicionieriaus?

Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą įžiebė diskusijas apie Europos energetinį saugumą. Vis...

Ernestas Naprys

Sukrėsta kriptovaliutų rinka neberanda krypties – žmonės prarado santaupų milijardus, net turtuoliai save vadina vargšais

Gegužės viduryje šoką patyrusi kriptovaliutų rinka iki šiol neatranda krypties ar naujos...

Rusų influencerė tikina buvusi išprašyta nuo Kanų raudonojo kilimo dėl „pernelyg provokuojančios išvaizdos“

Kanų kino festivalio metu Viktoriją Bonią paprašė nulipti nuo raudonojo kilimo dėl „pernelyg...

Išbandė aukščiausias supynes Europoje: ant jų atsisėsti išdrįs ne kiekvienas

Amsterdamas , visų pirma yra vienas mylimiausių miestų Europoje . Tai ne mano vieno nuomonė, o...

Ekspertai papasakojo, kaip susidoroti su sodą puolančiais kenkėjais: invazinius šliužus ir sraiges gali sustabdyti tik keli dalykai

Viena didžiausių sodininkų problemų yra šliužai ir sraigės. Šie kenkėjai kasmet puola...

Verslas PliusBloomberg News

Putino valstybinio naftos sektoriaus lyderė patiria didžiausią nuosmukį

Valstybės kontroliuojama naftos pramonės lyderė, vadovaujama artimo prezidento Vladimiro Putino...