Pavyzdžiui, Vilniaus viešojo transporto profesinei sąjungai organizuojant streiką, toks teisinis procesas truko beveik pusantrų metų! O „Achemos“ profesinė sąjunga laukė beveik metus“, – pranešime teigia pataisas sumanęs socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
„Streiko organizavimas Lietuvoje – teisine, organizacine ir ekonomine prasme sudėtingas ir brangus procesas, kurio pagrindinę naštą neša profesinės sąjungos. Kilus darbo ginčui dėl kolektyvinės sutarties, profesinėms sąjungos inicijavus streiką, darbdaviai buvo linkę piktnaudžiauti teisine sistema ir teise, naudojosi galimybe vilkinti streikų pradžią. Pasirinkti streikuoti ir numatyti streiko pradžios laiką turi būti profesinių sąjungų teisė ir prerogatyva“, – įsitikinęs opozicijos atstovas Algirdas Sysas.
Opozicija taip pat priminė, kad esminiai darbo kodekso pakeitimai įgyvendinti dar 2016–2017 m. Profesinių sąjungų teisė streikuoti įtvirtinta Konstitucijos 51 straipsnyje, tačiau taip jau susiklostė, kad šią teisę ribojo tam tikros įstatymų nuostatos ir prieštaringa teismų praktika.
Priėmus įstatymo projektą, apskundus teismo sprendimą streikas galėtų vykti, o apskundimas nestabdytų streiko.
