Prezidento vetuotame liepos pradžioje Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad minimalus darbo užmokestis, pensijos ir kitos socialinės išmokos turėtų būti automatiškai indeksuojami, kai infliacija per dvejus metus išaugs daugiau nei 3 proc.
„Toks teisinis reguliavimas lemtų ekonominei situacijai neadekvačių lūkesčių formavimąsi ir dar didesnį infliacijos augimą bei prieštarautų Vyriausybės patvirtintai infliacijos valdymo programai", - prezidento Valdo Adamkaus poziciją Seimo posėdyje pristatė jo patarėjas Ramūnas Vilpišauskas.
Jo teigimu, principinis klausimas yra automatiškumas, nes ir dabar Vyriausybė turi visas galimybes atsižvelgiant į situaciją didinti ir socialines išmokas, ir minimalų atlyginimą.
„Ar nemanote, kad šis prezidento veto, atitinka lietuvių liaudies patarlę: sotus alkano neužjaučia“, – piktinosi socialdemokratė, Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė.
Statistikos departamento duomenimis, minimalų atlyginimą Lietuvoje šiuo metu gauna 7 proc. dirbančiųjų.
DELFI primena, kad Seimas, siūlomas Vyriausybės, priėmė kone dešimtmetį svarstomą projektą.
Seimo priimtame dokumente numatyta, kad pati Vyriausybė sprendžia, ar naudoti šį perskaičiavimą. Kartu patys parlamentarai jau tada pripažino, kad iškart po rinkimų teks jį taisyti.
Seimas pakeitė pačią indeksavimo sistemą. Parlamentarai nusprendė, kad minimalus atlygis ir kitos išmokos perskaičiuojamos remiantis tuo metu galiojančiu dydžiu, o ne prieš dvejus metus buvusiu, kaip siūlė Vyriausybė.
Šio įstatymo šalininkai tvirtina, kad jis padės sušvelninti kainų didėjimą gaunantiems mažiausias pajamas, tačiau priešininkai tvirtino, kad tai tėra saldainis ar „socialdemokratų rinkiminis triukas“, kuris nieko gero neduos.
Analitikai mato daugiau bėdos nei naudos
Nors bet koks atlyginimo ir išmokų indeksavimas yra kritikuojamas tarptautinių institucijų, tačiau, pavyzdžiui, Latvijoje su infliacija siejamas ir darbo užmokestis, ir socialinės išmokos.
„Šiuo metu kaip iš gausybės rago į Seimą liejasi pasiūlymai, kaip tik toliau tęsti tą neatsakingą fiskalinę politiką ir didinti valstybės sektoriaus išlaidas, pavyzdžiui indeksuoti minimalų darbo užmokestį bei socialines išmokas ir toliau mažinti mokesčius. Tačiau, tokios politikos pasekmės bus tolesnis kainų augimas ir galimas atlyginimų – infliacijos spiralės įsisukimas, nes indeksacija pagal praėjusio laikotarpio infliaciją kaip tik prisideda prie būsimųjų laikotarpių kainų augimo. Taip, lyg ir gera įstatymo idėja – paremti skurdžiausius visuomenės sluoksnius – iš esmės gali būti sugriauta“, – DELFI sakė „Danske bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Ji skaičiuoja, kad socialinių išmokų gavėjų ratas viršija 800 tūkst., socialinės išmokos 2007 m. sudarė apie 10 proc. BVP.
„Vyriausybė turėtų apsibrėžti, kokį visuomenės sluoksnį ji sugeba remti, o ne dalinti ir/ar didinti pašalpas visiems po truputį“, – tvirtino analitikė.
Lietuvos bankų asociacija, oficialiai išplatinusi savo nuomonę, peikė Seimo priimtą įstatymą, nes taip būtų įsukama kainų-darbo užmokesčio spiralė, „darbo užmokesčio didinimas neatsižvelgiant į ekonomines galimybes labai sumažins darbo rinkos lankstumą“, prisidėtų prie ekonomikos lėtėjimo, valdžios išlaidas kitąmet padidintų 750 mln. Lt.
„Hansabanko“ analitikė Jurgita Jurgutytė mano, kad Seimo priimtas įstatymas, numatantis automatinį indeksavimą dar labiau skatina infliaciją, nes į įstatymą „įrašoma“ jau įsisukusi darbo užmokesčio ir kainų augimo spiralė.
„Minimalų atlyginimą galima buvo ir palikti neliestą – į darbo santykius geriau nesikišti. Reikėtų apsiriboti socialinių išmokų ir galbūt pensijų indeksavimu. Bet reikalas tas, kad valdžia nepadarė tų sprendimų, kuriuos mes siūlėme prieš dvejus ar trejus metus. Tie sprendimai nebūtų sumažinę infliacijos iki 2–3 proc., tačiau valstybės finansų sistema būtų buvusi gerokai stabilesnė ir atsparesnė“, – dar praėjusią savaitę savaitraščiui „Atgimimas“ sakė Gitanas Nausėda.
