Finansų ministerijos parengtame projekte biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų, daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete.
Projektu taip pat tikslinti asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų, arba 5,2 proc. (863,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtiname 2022 metų valstybės biudžeto plane.
Vyriausybės patvirtintame patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šį pirmadienį į posėdį susirinkusi Vyriausybė pateikė išvadą, kuria pasiūlyta nepritarti Seimo narių iniciatyvoms tikslinamame šių metų valstybės biudžeto projekte dar labiau didinti išlaidas. Iš viso buvo gauti trys parlamentarų siūlymai už bendrą 36,168 mln. eurų sumą.
Projektą įvertinusio Lietuvos banko (LB) teigimu, numatytos papildomos infliacijos padarinių švelninimo priemonės turės santykinai nedidelį bendrą poveikį infliacijos rodikliui ir kainų augimą sumažins 0,3 proc. punkto, palyginti su scenarijumi, jei tokie sprendimai nebūtų priimti.
Tuo metu 2023 m. infliacijos rodiklis dėl šių veiksmų iš esmės nepasikeis, nes kompensacinių priemonių mažinantį poveikį infliacijai (-0,5 proc. punkto) nustelbs dėl gyventojų pajamas didinančių sprendimų sustiprėjusi ir infliaciją skatinanti vidaus paklausa (0,5 proc. punkto), rašoma šalies centrinio banko paskelbtame dokumente.
Tuo metu Valstybės kontrolė akcentuoja, kad tikslinamame 2022 m. valstybės biudžete numatytos išlaidos, skirtos dujų ir elektros kainoms kompensuoti, ir nors šio sprendimo tikslas – mažinti infliaciją, tačiau tokio tipo kompensavimas mažina paskatas racionaliai vartoti išteklius bei skatina vidaus paklausą, taip didinant infliaciją, o ne ją mažinant.
Projektuojama, kad 2022 m. valdžios sektoriaus neto išlaidos rekordiškai augs apie 19 proc. Ilgalaikio pobūdžio išlaidų dalies augimą lemia ir ateityje lems ne tik didėjančios išlaidos gynybai, bet ir su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos ir kiti prisiimti įsipareigojimai. Fiskalinės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad tokiam išlaidų augimui nėra numatyta papildomų pajamų šaltinių, galinčių neprastinti viešųjų finansų padėties.
Išvadoje pažymima, kad 2021 m. valdžios sektoriaus pajamos išaugo, o jų surinkimas iš pagrindinių mokesčių viršija daugiametį šalies vidurkį. Tikėtina, kad šis pajamų augimas yra laikinas, nes jį lėmė vienkartinio pobūdžio veiksniai bei palanki ekonomikos ciklo padėtis. Tokio netvaraus ir laikino pajamų augimo pagrindu prisiimti ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai ateityje didins valdžios sektoriaus deficitą. Mokesčių reforma vis atidedama, todėl fiskaliniai iššūkiai ne sprendžiami, bet nukeliami į ateitį, pažymi Valstybės kontrolė.
