aA
Antradienį posėdyje Seimo nariai dar kartą atnaujino 2022 metų valstybės biudžeto projektą. Pakeitimuose numatyta daugiau pinigų saugumui, infliacijai ir nuo karo besitraukiantiems Ukrainos žmonėms. Dėl to biudžeto deficitas gali pasiekti 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto.

Už tai balsavo 68 Seimo nariai, pasisakiusių prieš nebuvo, 23 susilaikė.

Projekte planuojamos biudžeto pajamos siekia 15,115 mlrd. eurų (733 mln. eurų daugiau nei anksčiau), o išlaidos – 17,536 mlrd. eurų (907 mln. eurų daugiau).

Kaip rašoma aiškinamajame rašte, papildomos lėšos skiriamos Lietuvos kariniam, kibernetiniam, ekonominiam saugumui stiprinti, išaugusios infliacijos poveikiui švelninti ir dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą besitraukiantiems Ukrainos žmonėms padėti.

„Tai yra didžiausias antiinfliacinis paketas Europos Sąjungoje. Reikia pripažinti, kad ir infliacija Lietuvoje yra viena didžiausių, kuri skaudžiausiai kerta mažas pajamas gaunantiems. Todėl ir didžioji dalis šio antiinfliacinio paketo yra būtent skirta jiems. Kad jų perkamoji galia nemažėtų“, – prieš balsavimą sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas pastebėjo, kad dėl pakeitimų atsiranda klausimų dėl deficito.

„Jis ilgainiui pradės rodyti savo neigiamą veidą. Reikės atsakyti, ar visos išlaidos tikrai yra investicijos, nes dabar kai kurios skiriamos tiesiog infliacijos padariniams kompensuoti“, – sakė jis.

Vytautas Mitalas
Vytautas Mitalas
© DELFI / Andrius Ufartas

Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis priminė, kad Lietuva ir pernai turėjo bene didžiausią infliaciją Europoje.

„Argumentai, kad jei nebūtų karo, čia nieko nereikėtų daryti... Manau, kad lygiai taip pat turėtume antiinfliacinį projektą. Sutinku, kad turime ribotus išteklius, bet juos reikia paskirstyti protingai ir socialiai teisingai. Manau, kad horizontalus elektros kompensavimas yra socialiai neteisingas – kuo daugiau turto valdau, kuo daugiau elektros sunaudoju, tuo didesnę kompensaciją gausiu“, – pastebėjo jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė atsakė, kad infliacija šiuo metu yra didelė visoje Europoje.

„Akivaizdu, kad tai yra struktūriniai dalykai, sukrėtimai, dėl kurių globalios konjunktūros mes pakeisti tikrai negalėsime. Bet galime mažinti pasekmes Lietuvos žmonėms. Tą, tiesą sakant, ir darome“, – sakė ji.

I. Šimonytė taip pat atsakė praėjusį penktadienį protestavusiems statybininkams.

„Jie turėtų derėtis su asignavimų valdytojais, o ne su premjere, kuri nežino, kiek kokiame projekte konkrečiai savikaina pabrango ir tikrai negali iš kišenės tam ar anam primesti“, – sakė ji.

Plenariniame posėdyje apsvarstyti kai kurių Seimo narių pasiūlymai, tačiau nė vienam jų pritarta nebuvo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė siūlė 30 mln. eurų skirti kolektyviniams apsaugos statiniams ir slėptuvėms renovuoti ar įrengti. Taip pat buvo raginimų dar 6 mln. eurų paremti žemės ūkio sektorių, o demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas siūlė padidinti Seimo kontrolieriaus patarėjų ir kitų ombudsmenų atlyginimus.

Pajamos ir išlaidos

Papildomos biudžeto pajamos planuojamos iš gausesnio pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų mokesčių surinkimo.

Papildomos išlaidos pasiskirsto taip: 132,3 mln. eurų ukrainiečių socialinei paramai, studentų studijų išlaidoms padengti ir stipendijoms mokėti, 9,3 mln. eurų nukentėjusiems žemės ūkio sektoriams, 1,9 mln. eurų siekiant užtikrinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą.

Dar 640,6 mln. eurų numatyta priemonėms, skirtoms energijos išteklių ir kitų prekių kainų kilimui švelninti.

Biudžete 25 mln. eurų skiriama geležinkelių infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, 1,4 mln. eurų –2023 metais vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, 52,8 mln. eurų – paramai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, 0,4 mln. eurų – naujai politinei partijai „Vardan Lietuvos“ finansuoti.

Atsižvelgus į pagalbos ukrainiečiams, besitraukiantiems dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą, priemone, taip pat į priemonių, švelninančių infliacijos pasekmes gyventojams ir verslui, paketą, Finansų ministerijos atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, paskelbtą 2022 metų kovo 31 dieną, ir atnaujintas valstybės, socialinio draudimo fondų pajamų ir išlaidų projekcijas, numatoma, kad 2022 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarys –4,9 proc. BVP.

Anksčiau šis dydis buvo planuojamas -3,3 proc.

2022 metų biudžetas keičiamas jau antrą kartą šiais metais. Pirmą kartą papildomas finansavimas numatytas krašto apsaugai.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
2.1250

Prastėjanti situacija rinkoje kaitina žaliavų tiekėjų sandėlius: stebimas pasikeitęs elgesys (2)

Pasaulyje įsivyravus ekonomikos lėtėjimo prognozėms ir nuotaikoms, tam tikrų žaliavų tiekėjai...

Bene vienintelis alpakų kirpėjas Lietuvoje: apkerpa tūkstančius alpakų, savaitėmis negrįžta namo

Iš Pietų Amerikos kilusios alpakos Lietuvoje pradėtos auginti tik prieš maždaug dešimtmetį....

„Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys – apie sudėtingą pasitraukimą iš Rusijos ir tęsiamą prekybą su Kinija

Aukštųjų technologijų lietuviška bendrovė „ Teltonika IoT Group “ šiuo metu sprendžia ne...

Ekspertai: bankrotų bus, bet esame turtingesni ir geriau pasiruošę nei per ankstesnę krizę (1)

Nedaug vadovų susidūrė ir žino, kaip veikti didžiulės ir staigios infliacijos sąlygomis. Kokie...

Top naujienos

Siaubingas keršto planas: pagalbos teisėsaugoje ieškojusi moteris patyrė itin dideles kančias

„Išeisiu į laisvę ir ją užversiu , nebus sudėtinga“, – įkalintas tardymo izoliatoriuje...

Pajūrio užkandinėje užsisakė du sumuštinius, kurių laukė valandą: kai atnešė ir pravėrė dėžutes, suprato, kodėl čia plūsta žmonės

Vasarą pajūris pritraukia daugybę žmonių iš visos Lietuvos – čia norisi patirti kuo daugiau...

Delfi Plius DELFI

Buvęs Rusijos deputatas: manau, kad Putino dienos suskaičiuotos (1)

Buvęs Rusijos Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas paliko tėvynę po to, kai 2014 m. vienintelis...

Delfi PliusDailius Dargis

Europos narkotikų centru tapusioje šalyje lietuviai spėjo pasižymėti: jų nusikaltimai iš anksto apgalvoti ir stebėtinai žiaurūs

Paskutiniais metais nusikalsti linkę lietuviai ar emigrantai vis dažniau palieka gimtinę, Jungtinę...

Lietuviai pešasi dėl populiariausios šios vasaros atostogų krypties: skrenda per aplink, permoka už viešbučius

Lietuviai neatsilieka nuo visos Europos tendencijų. Šią vasarą populiariausia atostogų kryptimi...

Gydytoja papasakojo apie vėžį, dažniau puolantį darbingo amžiaus žmones: atpažinti padės 6 požymiai

Melanoma yra vienas labiausiai paplitusių onkologinių susirgimų pasaulyje, kartu ir viena...

Verslas PliusKatie Linsell ir Jack Sidders

Pagrindinė Londono prekybos gatvė vis dar kenčia

Regento gatvė, svarbiausia Londono prekybos magistralė, sunkiai bando atsikratyti užsitęsusių...

Košmaras lietuvių pamėgtame Egipto kurorte: dvi moteris jūroje į gabalus sudraskė ryklys vanduo nusidažė krauju, kurorto paplūdimys uždarytas

Lietuvių poilsiautojų pamėgto Egipto kurortiniame miestelyje Raudonojoje jūroje užpultos ryklio...

Karas Ukrainoje. Rusų pajėgos įsitvirtina Lysyčanske, dėl paleistų raketų į Belgorodą Rusija kaltina Kijyvą

Per sprogimus Rusijos Belgorodo mieste netoli sienos su Ukraina, regiono gubernatoriaus duomenimis,...

„Barcelona“ atleido dešiniąją Jasikevičiaus ranką Maskoliūną

Savo sezono tikslų neįgyvendinusi „Barcelona“ ėmėsi permainų ne tik sudėtyje, bet ir...