Seimas balsuos dėl lošimų verslo pertvarkos

Siūloma nuo 2022 metų vidurio nustatyti vienkartinį mokestį už licenciją organizuoti lošimus, sugriežtinti įstatinio kapitalo reikalavimus, bet nebereikalauti nuotolinių lošimų organizatorių turėti ir fizinį tinklą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėja, kad dalis naujo reglamentavimo gali sudaryti sąlygas juos taikyti nevienareikšmiškai ir taip padidinti korupcijos pasireiškimo riziką. STT priekaištauja, kad pagal naują tvarką daliai lošimų verslo, pavyzdžiui, nuotolinių lošimų organizatoriams, licencija galiotų neterminuotai. Taip pat STT nurodo, kad pagal naują tvarką daliai lošimų verslo, pavyzdžiui, nuotolinių lošimų organizatoriams, licencija galiotų neterminuotai.

Prieš balsavimą Biudžeto ir finansų komitetas STT išvadas apsvarstys.

M. Majauskas sako siūlysiąs komiteto nariams pritarti STT pastaboms dėl poreikio nustatyti kriterijus, kuriais remiantis savivaldybės galės neišduoti lošimų organizatoriams leidimo.

„Lošimų organizavimas yra specifinė verslo rūšis, kuri daro neigiamą poveikį visuomenei ir individui, todėl vietos savivaldos dalyvavimas leidimų išdavimo procese yra labai reikšmingas“, – BNS teigė M. Majauskas.

Pataisomis, dėl kurių Seime yra likęs paskutinis balsavimas, siūloma, kad licencija už nuotolinius lošimus nuo kitų metų liepos kainuotų 0,5 mln. eurų, už kazino, stalo lošimus ir A bei B kategorijos lošimų automatus – po 0,3 mln. eurų, už bingo, totalizatorių ir lažybų punktus – po 0,1 mln. eurų. Norint gauti licenciją visoms veikloms, tektų sumokėti 1 mln. eurų.

Įmonės, norinčios organizuoti nuotolinius stalo lošimus ar lošimus A kategorijos automatais, turės turėti bent 1,158 mln. eurų įstatinį kapitalą, nuotolines lažybas, totalizatorių, lošimus B kategorijos automatais, bingo lošimus – 289 tūkst. eurų, o nuotolinį žirgų totalizatorių – 144 tūkst. eurų. Dabar visų rūšių nuotolinių lošimų organizatoriai turi turėti bent 1,158 mln. eurų kapitalą

M. Majauskas sako, kad nauja tvarka leistų išnaikinti konkure