Šiuo metu dauguma gyventojų elektrą perka iš visuomeninio tiekėjo – valstybiniam holdingui „Ignitis grupė“ priklausančios bendrovės „Ignitis“, o kainą reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Praėjusią savaitę Seimas po svarstymo pritarė Energetikos ministerijos parengtiems Elektros energetikos įstatymo pakeitimams.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys, Ekonomikos komitete svarstant šį klausimą, akcentavo būtinybę užtikrinti, kad vartotojams neaugtų kainos už elektrą, net jeigu trumpalaikis šuolis ir galimas.
„Labai svarbu, kad nepasikartotų situacija, kuri buvo kai kuriose šalyse, kad liberalizuojant tą mažmeninę rinką – mažmeninę, tai reiškia, su gyventojais rinką, – kad dėl to neiššoktų kainos, nes gali būti sukompromituota šita reforma. Bet aš tikiu, ir ministerija mus patikino, ir kainų reguliuotojas, kad imamasi priemonių, kad to neįvyktų“, – sakė V. Poderys.
Tiekimo rinkos liberalizavimas vyks trimis etapais. Nuo kitų metų kainos nebus reguliuojamos bent 5 MWh per metus suvartojantiems vartotojams, nuo 2022 metų – bent 1 MWh, o nuo 2023 metų – visiems likusiems vartotojams.
Lygiagrečiai numatoma sukurti bazinę duomenų kaupimo ir mainų platformą (vadinamąjį „data hub“), bus diegiami ir išmanieji skaitikliai.
VERT pirmininkė Inga Žilienė yra sakiusi BNS, kad gyventojai galės sutaupyti „ne per tarifą, bet tiesiog per galutinį krepšelį valdant savo vartojimą, tai yra: pikas, ne pikas. Pasirenkant jų poreikius atitinkantį mokėjimo planą“.
Dvi įmonės pavasarį jau pradėjo tiekti elektrą buitiniams vartotojams – Estijos energetikos holdingo „Eesti energia“ bendrovė „Enefit“ ir Latvijos energetikos grupės „Latvenergo“ elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.