aA
Parlamentarai antradienį netikėtai pritarė Kainų įstatymų pataisai, kuria prekybininkų antkainiai už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, būtų apriboti iki 20 proc. mažmeninėje prekyboje ir iki 15 proc. didmeninėje. Įstatymo pataisos iki šiol niekad nepavykdavo priimti, mat didžiųjų partijų frakcijos paprastai nesiregistruodavo ir taip žlugdydavo balsavimą. Šįkart už pataisą balsavo 81 Seimo narys, prieš nebuvo niekas ir 6 parlamentarai susilaikė.
Seimas apribojo prekybininkų antkainius
© Corbis
Kainų įstatymo pataisa numato, kad įmonės, prekiaujančios maisto produktais, negali imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 15 proc. produkto įsigijimo kainos, o mažmeninėje prekyboje – ne didesnis nei 20 proc. Už įstatymo nuostatų nesilaikymą įmonėms gresia 5 proc. dydžio bauda nuo mėnesio apyvartos. Šio įstatymo nuostatos netaikomos tabako ir alkoholio gaminiams.

Pataisų oponentai iki šiol tvirtindavo, kad toks įstatymas prieštarautų rinkos ekonomikos principams.

Priimtą įstatymo pataisą dar turi pasirašyti prezidentas, ji įsigaliotų paskelbus "Valstybės žiniose".

Vos tik priėmus įstatymą pultą jį taisyti. Seimo narys Petras Gražulis įregistravo įstatymo pataisą, kuria siūloma antkainių reguliavimą taikyti tik toms įmonėms, kurių metinė apyvarta viršija 3 mln. Lt.

Abejoja, ar kur pasaulyje dar taip yra

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas pripažino, kad šis Seimo sprendimas jam yra naujiena, kurią sužinojo iš DELFI.

„Negalvojome, kad tokius sprendimus gali priiminėti. Įmonės sunkiai galės dirbti, nes procesai ir santykiai yra nusistovėję, o dabar taisyklės primetamos iš viršaus, nežinia, iš kur paimami procentai. Priimant tokius įstatymus reikia galvoti, iš ko parduotuvės išsilaiko. Riboti antkainius nežinant, kiek įmonės turi sąnaudų, paprasčiausiai net negalima“, – tvirtino pašnekovas.

Jis sakė dar nežinąs, kaip reikėtų elgtis, jeigu „šį keistą įstatymą“ pasirašytų prezidentas ir jis įsigaliotų.

„Manau, kad toks įstatymas gali lemti parduotuvių užsidarymą. Manau, kad tie, kurie priėmė, turėtų paaiškinti, kaip jį vykdyti. Šiuo metu antkainiai parduotuvėse yra skirtingi, kai kam yra 5 proc., kai kam – ir 40 proc. Gal degtukus apsimoka pardavinėti su 300 proc. antkainiu, nes jie yra pigūs, o jeigu už jų dėžutę atsiskaitysite kreditine kortele, vis tiek gali būti nuostolinga juos parduoti“, – kalbėjo M. Busilas.

„Abejoju, ar pasaulyje rasite tokių precedentų. Nenustebsiu, jeigu apie šį sprendimą išgirsime per pasaulines naujienas transliuojančius kanalus“, – tęsė prekybininkų atstovas.

Priimtose įstatymo pataisose nenurodoma, ar jos skirtos visoms mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėms, ar tik didžiausioms.

Taip pat neaišku, kas prižiūrėtų šių nuostatų vykdymą.

Apsimokės tiekti brangesnes prekes

„DnB Nord“ ekonominių tyrimų vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka DELFI sako, kad nors priėmus šias pataisas iškilo daug neaiškumų, tačiau galima manyti, jog šiomis pataisomis prekybos centrai yra „spaudžiami“ teikti brangesnes prekes, nes tokiu atveju jų maržos suma absoliučiais skaičiais būtų didesnė.

„Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad dauguma lietuviškos produkcijos, pavyzdžiui, obuoliai yra mažiau chemiškai apdorojama lyginant su eksportuojama, todėl jų natūralus gedimo koeficientas yra aukštesnis ir nustatytas 20 proc. antkainis galėtų nedengti šių praradimų, o įskaitant ir transportavimo išlaidas, parduoti pigesnę vietinių gamintojų produkcija prekybos centrams būtų tiesiog nuostolinga. Jei iš tiesu yra taip, kaip manau, toks įstatymas yra tiesiog pigesnės produkcijos išstūmimas iš lentynų“, – kalbėjo analitikė.

J. Rojakos manymu, smunkant vartojimui patys prekybos centrai būtų privesti sumažinti maržas, nes vyksta aktyvi konkurencija su turgeliais.

Ji taip pat svarsto, kad šios įstatymo pataisos greičiausiai paskatins prekybos centrus kurti didmeninio-mažmeninio pardavimo grandines, kad „prisiaugintų“ didesnę kainų bazę, nuo kurių jau galutinai galėtų nustatyti antkainį.

Smulkieji kalba apie bankrotus

Į DELFI kreipėsi smulkusis verslininkas, sunerimęs, kad jo kelis žmones įdarbinusi įmonė žlugs, jeigu bus numatytas reikalavimas taikyti ne didesnį nei 20 proc. antkainį.

„Mūsų parduodamos prekės yra nebrangios, taigi šis antkainis netgi nekompensuotų jų pristatymo išlaidų. Pavyzdžiui, jeigu mes perkame prekę už 20 Lt, maksimali jos pardavimo kaina būtų 24 Lt, tai tiek kainuotų benzinas ją vežti, o kur dar atlyginimai, mokesčiai, šildymo, elektros, komunikacijų, buhalterijos paslaugos? Vadinasi, tokiu atveju nebelieka prasmės dirbti smulkiam verslui arba jau geriau kas mėnesį mokėti tas baudas“, – guodėsi verslininkas.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Armonaitė: Europos Komisija gerai supranta paramos Lietuvos verslui svarbą (3)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienio vakarą nuotoliniu būdu...

„Ignitis grupė“ sumažino paskolą „Ignitis renewables“ iki 260 mln. eurų

Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „ Ignitis grupė “ nuo 293 mln. iki 260 mln. eurų...

Operatoriai: sąlyga informuoti apie įrangos tiekėjų savininkus sunkiai įgyvendinama

Didžiausių šalies mobiliojo ryšio operatorių „ Telia “ ir „Bitė“ atstovai sako, kad...

Naujoji Bulgarijos vyriausybė planuoja 2024-aisiais įsivesti eurą (1)

Naujoji Bulgarijos vyriausybė sieks 2024 metais įsivesti eurą, praneša agentūra „Reuters“.

Verslo atstovai baiminasi augančio COVID-19 užsikrėtimo atvejų skaičiaus: kai kurios įmonės gali užsidaryti (6)

Lietuvoje augantys COVID-19 užsikrėtimo atvejų skaičiai kelia nerimą Lietuvos verslui.

Top naujienos

„Juodosios našlės“ kerštas: tragiška paskutinio mados imperijos įpėdinio meilės istorija (4)

Kai gražuolė Patrizia Reggiani ištekėjo už Maurizio Gucci, jie tapo viena ryškiausių porų...

D+Vytenis Miškinis

Kriminalinę Lietuvos realybę įvertinęs mokslininkas stebisi: man kyla klausimas, ką pas mus veikia policija (5)

Praėjusiais metais Lietuvoje registruota rekordiškai mažai nusikaltimų. Tačiau džiūgauti dėl...

Lukašenka: su Rusija atsakysime taip, kad maža nepasirodys (252)

Baltarusija ir Rusija nenori karo, tačiau agresijos prieš Sąjunginę valstybę atveju „atsakys...

Šaltakrauju žudiku virtęs buvęs policininkas – jau laisvėje: teisėjai mano, kad jis vertas pasitikėjimo (46)

Buvęs Kauno Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato Aleksoto nuovados...

D+Kornelija Jasiūnaitė, laida „Drąsiai!“

Ginekologė: kada normalu prarasti nekaltybę ir kam ryžtasi norinčios ją susigrąžinti

Laida „Drąsiai!“ šio penktadienio vakarą ir vėl grįžta į Delfi Plius . Šįkart...

Štai kokios vyrų mados laukia 2022-2023 metais: pažiūrėkite ir nustebsite! (5)

Prancūzijos mados namai „ Louis Vuitton “ naujausią savo kolekciją įvardija kaip pagarbos...

Jolanta Leonavičiūtė nepabūgo šalčio: sniege įsiamžino vien su maudymosi kostiumėliu (22)

Įspūdingais kadrais sekėjus gana dažnai nudžiuginanti asmeninė sporto trenerė Jolanta...

Lėktuvų kapinės, kuriose gyvena žmonės: vieniems ši vieta primena siaubo filmą, kiti ją romantizuoja

Bankokas egzotiškas miestas. Ir taip apibūdinamas ne veltui – čia gali pamatyti pačių...