Šios pataisos turėtų paveikti Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo kogeneracinių elektrinių likimą, mat jos yra artesniu nei 20 kilometrų atstumu nuo gyvenviečių. Dėl to Lietuva gali patirti milijoninius nuostolius.

Vienas pataisų autorių, konservatorius Algis Strelčiūnas BNS anksčiau yra teigęs, kad pakeitimai leistų Vyriausybei „įvertinti pradėtus objektus“ – „Lietuvos energijos“ vystomas Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines. Kaune tokia jėgainė statoma kartu su Suomijos „Fortum Heat Lietuva“.

Prieš balsavimą kilo daug diskusijų dėl apibrėžimo, kas yra gyvenamoji vieta, kadangi susidaro įspūdis, jog Lietuvoje nebus vietų, kur gali būti statomos tokio pobūdžio elektrinės.

„Kadangi, mano nuomone, šitas įstatymas, uždraudžiantis atliekų deginimo gamyklas, gimė dėl premjero nenoro turėti tokį objektą šalia savo namų, tikiuosi, kad rezultatas bus pavadintas tikraisiais vardais, tai yra, kad Vilniuje deginamos atliekos nebus, o vilniečių šiukšlės bus deginamos Kaune. Todėl siūlau viską vadinti tikraisiais vardais, kad tiesiog nuo ministro pirmininko namų 20 km atstumu nebus galima statyti kogeneracinių“, – ironizavo konservatorė Gintarė Skaistė siūlydama pataisą.

Jai nebuvo pritarta, kadangi pataisa yra neetiška.

„Ačiū, pirmininke, nesuprantu, kodėl pasiūlymas neetiškas, juk įstatyme dažnai minimas ministras pirmininkas, manau, kad apskritai pas mus nuskriausti Seimo pirmininkai, pas mus dažniau mylimi ministrai pirmininkai“, – toliau ironizavo socialdemokratas Algirdas Sysas.

Rimties paprašė liberalas Simonas Gentvilas: „Smagu, kad G. Skaistė turi humoro jausmą, bet svarstome apie 400 mln. eurų klausimą. Norime sveiko proto balsuojant, nes reikia mąstyti, kiek tai kainuotų šaliai, kokias tai pasekmės padarytų investiciniam klimatui. Tai aš kviečiu išklausyti kitus argumentus prieš balsuojant.“

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymas turėtų negalioti atgal, o turėtų būti taikomas tik ateities projektams, taigi neturėtų liesti jau pradėtų kogeneracinių Vilniuje ir Kaune: „Aš siūlau kalbėti tik apie ateities projektus, nes įstatymai gali galioti tik į ateitį, tai siūlau pritarti Teisės departamento pasiūlymui, kad įstatymas galioja tik ateities projektams.

Aplinkos apsaugos komitetas jau buvo nubalsavęs anksčiau nepritarti Teisės departamento pasiūlymui, kad įstatymas nebūtų taikomas praeities projektams.

Argumentus už įstatymo projektą išsakė ir „valstietė“ Virginija Vingrienė: „Norėčiau atkreipti dėmesį į išsakytus gąsdinimus, kokius nuostolius patirsime, bet atkreipkite dėmesį, kokius nuostolius turėsime jas pastatę: neturėsime ką deginti, bus vežamos atliekos iš kitų ES šalių, kas greičiausiai ir buvo projektuojama. Manyčiau, kad tuos nuostolius padengtume mes visi.

Kita – dėl žiedinės ekonomikos. Jei mes skatiname atliekų deginimą kaip žemiausią atliekų hierarchijos pakopą, mes stabdome pirminį rūšiavimą, perdirbimą. Mes tikrai nepasieksime ambicingų tikslų perdirbimo, nes viską kreipsime deginimui.“

Tačiau konservatoriaus Mykolo Majausko neįtikino V. Vingrienės argumentai ir jis tik dar kartą pabrėžė, kad įstatymas neturėtų galioti atbuline tvarka.

Tuo metu valstiečių-žaliųjų atstovas Vytautas Bakas prabilo apie už kogeneracinių elektrinių stovinčias interesų grupes: „Mes žinome, kokios interesų grupės stovi už šito projekto ir už jo stovi mažiausiai 3 stambios grupės. Praeitą savaitę kreipiausi į VSD ir NSGK tą klausimą svarstys artimiausiu metu, aš tuo net neabejoju.

Šita diskusija šiandien, kuri vyksta, parodo du dalykus, kad jūs net nesuprantate, už ką balsuojate, jūs net nesuprantate, kokios interesų grupės už to stovi, kuo tai joms naudinga. Aišku, jos siekia uždirbti kuo daugiau pelno, bet koks čia valstybės interesas?“

Konservatorius Jurgis Razma ragino blokuoti įstatymą: „Kviečiu nesiregistruoti ir taip blokuoti šio projekto priėmimą, nes jau buvo atkreiptas dėmesį į jo antikonstitucinį pobūdį. Kodėl aš jį vadinu korupciniu, nes jis palieka didelę neapibrėžtą teisės Vyriausybei spręsti dėl jau pradėtų projektų.“

Iš 68 užsiregistravusių Seimo narių, balsavo 63. Už – 46, prieš – 4, 13 narių susilaikė, todėl balsavimas buvo atidėtas.

Atliekų tvarkymo įstatymas dabar numato, kad po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik Vyriausybės pripažintuose valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo įrenginiuose.

Kogeneracinę jėgainę Vilniuje stato „Lietuvos energija“, Kaune – „Lietuvos energija“ kartu su „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji bendrovė jau degina atliekas Klaipėdos termofikacinėje elektrinėje.

Papildyta 13:30

Maždaug po valandos Seimas vėl balsavo, tačiau balsavimas buvo atidėtas, nes dėl šio įstatymo priėmimo užsiregistravo tik 66 Seimo nariai. 47 iš jų balsavo už projekto pataisas, prieš – 3, 10 susilaikė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (93)