M. Rainio ir jo žmonos Aurikos Rainienės įmonei „Faulana“ bankroto byla iškelta 2011 metais. Įmonė „Egvilta“, kurios akcininkais buvo „Faulana“ ir M. Rainys, bankrutuoti pradėjo dar 2009 metais.

Su jų kreditoriais iki galo neatsiskaityta iki šiol. M. Rainys dėl to kaltina įmonių bankroto administratorius. Jis teigia, kad šios profesijos atstovai Lietuvoje yra savotiška nebaudžiamųjų kasta.

Tuo metu bankroto administratoriai atsako, kad ne jie, o pats M. Rainys vilkina procesus, verčia nuolat minti teismų slenkstį.

„Per 20 darbo metų esu visko matęs, bet tokio žmogaus kaip jis dar nebuvo pasitaikę“, – DELFI sakė dabartinis „Faulanos“ bankroto administratorius Antanas Sadauskas.

M. Rainys dar sakė, kad jo patirtis atskleidė kelias sistemines bankroto administratorių darbo spragas. Viena jų – esą administratoriai gali pelnytis iš bankrutuojančių įmonių, nes niekas nekontroliuoja jų darbo atlygių. Antroji – kad galimai reputaciją susitepę administratoriai iki teismo sprendimo toliau tęsia savo veiklą.

Nacionalinė bankroto administratorių asociacijos vadovas Lauras Bartninkas atsakė, kad jų atlygius nustato kreditorių susirinkimas, kuris gali vadovautis Vyriausybės rekomendacijomis. Jis taip pat pažymėjo, kad jei vien bylos iškėlimas būtų laikomas pagrindu nelaikyti reputacijos nepriekaištinga, tai dauguma asmenų patirtų didelius bei neprotingus nuostolius.

Žeria kaltinimus buvusiam administratoriui

Registrų centro duomenimis, 2011 metais po ieškovų Arūno Aksamitausko ir banko „Snoras“ kreipimosi Vilniaus apygardos teismas „Faulanai“ iškėlė bankroto bylą, o administratoriumi paskyrė įmonę „Avere“, kurios direktorius yra Romualdas Pinkovskis.

2012 metais „Faulana“ pripažinta bankrutavusia, patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Tarp kreditorių buvo ir tebėra M. Rainys ir A. Rainienė.

M. Rainys DELFI pasakojo, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu buvo konstatuota, jog „Avere“, vykdydama „Faulana“ bankroto procedūras, nesant jokio teisinio pagrindo ir pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, 2012 metų vasario 23 dieną atliko neteisėtą 513 tūkst. eurų mokėjimą bankui „Snoras“. Tame pačiame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime yra nurodyta, jog daugiau kaip 4 metus „Avere“ nesiėmė jokių priemonių susigrąžinti iš banko „Snoras“ neteisėtai sumokėtus 513 tūkst. eurų.

„Sutapimas ar ne, tačiau minėtą mokėjimą „Avere“ bankui „Snoras“ atliko netrukus po to, kai 2012 metų sausio 11 dieną „Faulana“ kreditorių susirinkime bankas „Snoras“ patvirtino „Avere“ 250 tūkst. litų (+PVM) atlyginimą už „Faulana“ vykdomas bankroto procedūras. Galima būtų tik kelti klausimą, ar „Avere“ atliktas mokėjimas bankui „Snoras“ nebuvo „Avere“ padėka bankui „Snoras“ už patvirtintą atlyginimą.

Sutapimas ar ne, tačiau minėtą mokėjimą „Avere“ bankui „Snoras“ atliko netrukus po to, kai 2012 metų sausio 11 dieną „Faulana“ kreditorių susirinkime bankas „Snoras“ patvirtino „Avere“ 250 tūkst. litų (+PVM) atlyginimą už „Faulana“ vykdomas bankroto procedūras.
M. Rainys

Įdomu ir tai, jog „Avere“ dėl neaiškių priežasčių suteikė išskirtinį statusą bankui „Snoras“, pervesdama 513 tūkst. eurų, prieš tai neatsiskaičiusi su buvusiais „Faulana“ darbuotojais ir valstybe. „Avere“ darbuotojams pinigus pervedė 2012 rugpjūtį ir spalį, o su valstybe atsiskaitė tik 2013 metų gruodžio 10 dieną. Su kitais kreditoriais dalinai buvo atsiskaityta tik 2014 gegužę. Dar daugiau – dalis trečios eilės kreditorių apskritai negavo net dalinių savo finansinių reikalavimų patenkinimo.

Panašu, kad dažniausiai, administratoriai atstovauja tik hipotekos kreditorių interesus, nes būtent jie lemia, atlyginimo paskyrimą ir jo dydį, o kiti kreditoriai neturintys reikšmės administratoriui paliekami likimo valiai“, – dėstė M. Rainys.

Jis teigė, kad „Avere“ atlygį bankas „Snoras“ patvirtino savarankiškai. „Kadangi turėjo absoliučią balsų daugumą, o mažumos nuomonės net nesiteiravo“, – sakė M. Rainys. Verslininkas dar pridūrė, kad: „Avere“ įgaliotas asmuo R. Pinkovskis nusprendė, kad jis „nusipelnė gauti daugiau“ ir ignoruodamas teismo sprendimą bei kreditorių susirinkimo nutarimą išsimokėjo sau ženkliai didesnes sumas nei patvirtintos“.

M. Rainys teigė, kad šiuo metu, vykstančiose civilinėse bylose grąžinti iššvaistytas lėšas yra reikalaujama iš buvusio „Faulana“ administratoriaus „Avere“. „Vyksta dvi civilinės bylos, kuriose iš „Avere“ prašoma priteisti apie 240 tūkst. eurų ir 87 tūkst. eurų. Kiti nuostoliai yra tikslinami“, – sakė jis.

2015 metais „Faulanos“ bankroto administratorius pasikeitė – juo tapo A. Sadauskas. To dėl galimo interesų konflikto (nes administravo ir kitą M. Rainio įmonę „Egvilta“) paprašė pati „Avere“.

Tuo metu A. Sadauską administratoriumi pasiūlė M. Rainio sūnaus Manto Rainio įmonė „Daik“, buvusi viena iš „Faulanos“ kreditorių.

Vertina kaip spaudimą

„Avere“ atstovė Živilė Kazlauskė DELFI atsakė, kad tebevykstant teisminiams ginčams, kai M. ir A. Rainiams yra pareikšti turtiniai reikalavimai bei kol nepasibaigė „Faulanos“ ir „Egviltos“ turto realizavimo procedūros, M. Rainio viešai platinamus nepagrįstus pasisakymus vertina kaip siekį daryti įtaką galimiems teismų sprendimams savo naudai.

„Atskleisti tam tikros reikšmingos informacijos šiuo metu negalime“, – rašoma laiške.

Jame taip pat pasakojama, kad iki bankroto bylos iškėlimo „Faulana“ ir „Egvilta“ vykdė nekilnojamo turto projekto žemės sklype, esančiame Žvalgų g. 7, Vilniuje, įgyvendinimą.

„Abiejų įmonių savininkais bei vadovais buvo sutuoktiniai M. Rainys ir A. Rainienė. „Egvilta“ dirbo nuostolingai ir kartu su „Faulana“, nebegalėdamos tęsti statybų, tarpusavyje atlikdavo įvairius mokėjimus, pavyzdžiui, „Egvilta“ neva už sėkmingą tarpininkavimą statant objektą išmokėjo Faulanai“ apie 400 tūkst. litų (115,8 tūkst. eurų). Tuo metu už butus sumokėti avansai pirkėjams nebuvo grąžinami.

„Faulana“, turint didelius finansinius įsipareigojimus kreditoriams (11,5–13 5 mln. litų), „sugebėjo“ priskaičiuoti M. ir A. Rainiams po 1,250 mln. litų dividendų, iš kurių neišmokėtą dalį perkėlė į „Faulaną“ kreditorinius reikalavimus ir sudarė, kaip įvardino M. Rainys, kitų kreditorių grupės reikalavimus“, – rašoma laiške.

„Avere“ teigimu, M. Rainys mėgina sudaryti įspūdį, jog kreditoriui bankui „Snoras“ nepriklausė jokios išmokos jo reikalavimui dengti.

„Kitokios nuomonės, pavyzdžiui, laikėsi Vilniaus apygardas teismas, kuris 2017 metų nutartyje konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad bankas gavo nepagrįstą naudą, o „Faulana“ tuo patyrė nuostolių. Teismas nurodė, jog įstatyme nėra draudimo, kad hipoteka užtikrinti kreditoriaus kiti reikalavimai negalėtų būti tenkinami iš lėšų, gautų bankroto procese, taip pat paminėjo, kad iš įmonės sukauptų lėšų buvo padengti visų penkių pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai pilna apimtimi.

Ginčo esmė tame, kad bankui grąžinus dalį jam išmokėtos sumos, turėtų būti laukiama, kol visas įkeistas turtas bus parduotas, nors vėliau ši suma su žymiai didesne likusia dalimi bus išmokėta hipotekos kreditoriaus reikalavimui dengti. Būtent dėl M. Rainio inicijuotų skundų nuo 2012 metų turto pardavimas buvo sustabdytas ir tik dabar prasidėjo jo pardavimo procedūros, bet ne taip, kaip pageidavo M. Rainys (skundus teismui dėl turto pardavimo teikia ir dabar)“, – nurodoma atsakyme DELFI.

„Avere“ atstovė dar pridūrė, kad M. Rainys gudrauja, pasisakydamas dėl trečios eilės kreditoriams neišmokėtų sumų, nes žinojo, jog šiems kreditoriams (patiems M. ir A. Rainiams, jų valdomai „Daik“ bei E. V.) lėšos paskirstytos, bet rezervuotos, nes tuo metu su jais vyko ginčai dėl jų reikalavimų dydžių.

„Dar daugiau, po to kai buvo atliktas mokėjimas bankui „Snoras“, būtent M. Rainio prašymu teismas 2012–2014 metais nagrinėjo klausimą dėl draudimo „Faulana“ administratoriui išmokėti trečios eilės kreditoriams priklausančias lėšas, todėl administratorius nuo tolimesnių išmokų kreditoriams susilaikė.

Būtina paminėti, kad M. Rainys melagingai nurodo, jog ignoruodamas teismo sprendimą bei kreditorių susirinkimo nutarimą, administratorius išsimokėjo sau ženkliai didesnes sumas nei jos buvo patvirtintos.

Administratorius lėšas naudojo teismo bei kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidų sąmatos ribose. Šie sprendimai yra teisėti ir galiojantys. Lyginant su Vyriausybės administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais, tokiai bendrovei, kaip „Faulana“, leistinos išlaidos sudarytų net 1,36 mln. litų (394 tūkst. eurų)“, – rašoma laiške.

Lyginant su Vyriausybės administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais, tokiai bendrovei, kaip „Faulana“, leistinos išlaidos sudarytų net 1,36 mln. litų (394 tūkst. eurų).
„Avere“

„Avere“ aiškinimu, M. Rainio pretenzijos administratoriui paaiškinamos ir ta aplinkybe, jog pagal banko ieškinį, kurį palaikė administratorius, teismas iš M. Rainio priteisė grąžinti 873 tūkst. litų (253 tūkst. eurų), nurodant, kad M. Rainys ir jo vadovaujama „Faulana“, gręsiant bankrotui, sudarydami reikalavimo perleidimo sutartį, buvo nesąžiningi bei, kad tokie veiksmai neatitinka elementarių sąžiningumo reikalavimų. M. Rainys šios skolos iki šiol nėra grąžinęs.

„Taip pat pažymėtina, kad pagal „Avere“ pareikštą ieškinį teisme vyksta byla, kurioje iš M. ir A. Rainių reikalaujama atlyginti 345 tūkst. eurų žalos UAB „Egvilta“ naudai. Teismas apribojo M. Rainio teisę gauti finansinių reikalavimų patenkinimą „Faulana“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 metais priimtoje nutartyje nurodė, kad „iš skundžiamos teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas, nuspręsdamas pritaikyti šias laikinąsias priemones, rėmėsi ir aplinkybėmis, patvirtinančiomis atsakovo M. Rainio nesąžiningumą. <...> Nesąžiningu toje byloje pripažintas atsakovo elgesys neabejotinai charakterizuoja jo asmenį taip pat ir nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl laikinų ribojimų disponuoti turtu nustatymo poreikio <...>. Prieš bankroto bylos iškėlimą, M. Rainys perleido savo vadovaujamai „Faulanai“ 4,64 mln. litų (1,34 mln. eurų) reikalavimo teisę į „Egvilta“ piliečiui E. V. tik už 50 tūkst. litų (14,5 tūkst. eurų).

„Faulana“ patyrė 1,3 mln. eurų dydžio nuostolius (dėl minėto reikalavimo perleidimo teisme iki šiol vyksta ginčas). Perleisto reikalavimo dėka E. V. tapo vienu iš didžiausių „Egvilta“ kreditorių. Mūsų manymu, M. Rainys, veikdamas nesąžiningai ir pasinaudodamas akcininko bei vadovo padėtimi, prieš pat „Faulana“ bankroto bylos iškėlimą už savo perleistą reikalavimą į „Egviltos“ atgavo iš „Faulana“ iš esmės visą skolą (98,89 proc.), tuo pačiu pažeidė „Faulana“ kreditorių teises patenkinti savo finansinius reikalavimus iš „Egvilta“, – teigė „Avere“ atstovė.

Laiške apibendrinama, kad „Egvilta“ bankroto procedūra tęsiasi jau beveik 9 metai vien dėl to, jog buvo daromos kliūtys vykdyti turto pardavimą. Į bankroto procesą galiausiai įsikišo teismas bei nustatė pradinę parduodamo turto kainą bei viešą pardavimo tvarką.

„Ir šiuo atveju M. Rainys mėgino trukdyti turto pardavimui, viešai tiekiant klaidingą informaciją (pavyzdžiui, 2017 metų „Sostinės“ straipsnyje), tuo pačiu siekdamas turtą pardavinėti uždaru būdu, išimtinai jo pasirinktam pirkėjui (pavyzdžiui, vienai Rusijos įmonei)“, – sakė „Avere“ atstovė.

Kaltina ir dabartinį administratorių

M. Rainius turėjo priekaištų ir dabartiniam „Faulana“ administratoriui A. Sadauskui. Tiesa, dėl jo padarytos žalos šiai dienai pateiktu ieškinių nėra – esą nuostoliai tikslinami.

„Akivaizdu ir įrodymais pagrindžiama tai, kad A. Sadauskas neteisėtai pasisavino 62 tūkst. eurų „Faulana“ priklausančių lėšų ir jų neketina gražinti bankrutuojančiai įmonei. Šią sumą A. Sadauskas išėmė grynais iš „Faulana“ sąskaitos tuojau pat po to, kai buvo paskirtas administratoriumi ir iki šiol klaidina teismą bei kreditorius dėl šių pinigų paėmimo ir panaudojimo aplinkybių.

Be to A. Sadauskas į bankrutuojančią įmonę įdarbino savo žentą, kuriam moka atlyginimą, nors realiai paslaugos įmonei nėra teikiamos, buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su įmone „Zimi“, kuriai mokėjo neadekvačiai didelį atlygį už neva teikiamas paslaugas, kurių vėliau pats atsisakė, motyvuodamas tų paslaugų nenaudingumu „Faulanai“, – DELFI sakė M. Rainys.

Pats A. Sadauskas atsakė, kad minimi 62 tūkst. eurų buvo avansas, iš kurio vykdoma „Faulanos“ bankroto procedūra.

„Čia nėra jokio kriminalo ar dar ko nors, daugiau – išsigalvojimas, kad kažkur kažkas jų pinigus paėmė. Be to, ten ne jų pinigai, o „Faulanos“ ir visų kreditorių“, – paaiškino jis.

A. Sadauskas pasakojo, kad su Rainiais iš pradžių sutarė normaliai, o problemos prasidėjo kartu su turto pardavimo klausimu.

„Jie nori, kad turtas būtų pardavinėjamas žymiai didesnėmis kainomis, o didžiausias kreditorius, kuris priiminėja visus sprendimus, turi savo nuomonę, yra viskas turto vertintojų įvertinta. Grįžta teisminiai ginčai dėl tų dalykų, bet Rainys dar kitokius spaudimus daro, pasirodo“, – DELFI sakė „Faulanos“ administratorius.

A. Sadauskas, be kita ko, papasakojo, kad „Faulanoje“, kai ją administravo „Avere“, direktorius R. Pinkovskis buvo pasiėmęs 150 tūkst. eurų.

„Norėjo ant manęs tą reikalą pakabinti, bet aš jį pastebėjau ir 2016 metais kreipiausi į ikiteisminio tyrimo organus. Ta byla dar į teismą neperduota, bet eina į tą pusę, pareikšti kaltinimai.

Man iš pradžių reiškė kaltinimus, nes aš buvau pasirašęs dokumentus. Po to prokuroras sakė, kad atleis mane nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas įsiteisėjo ir aš toje byloje nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nes mano iniciatyva visa byla ir buvo iškelta.

Po bankroto pradžios tas mano vadinamas draugas Paulius Putkis, kuris garsus aferistas, pusę Vilniaus apgavęs, šiuo metu atlieka jau bausmę, nuteistas. Aš jam asmeniškai buvau paskolinęs 55 tūkst. eurų ir šioje byloje tas dalykas irgi nagrinėjamas“, – pasakojo A. Sadauskas.

Jis taip pat paaiškino, kad M. Rainio minimą žentą įdarbino tuomet, kai jis buvo tik jo dukros draugas.

„Turtas yra Vilniuje, o aš gyvenu Alytuje, – dėstė A. Sadauskas. – Jis dirba „Mano būstui“, jie nekilnojamojo turto priežiūra užsiima. Pagal tą specialybę man vis tiek reikėjo ieškoti žmogaus, kas ten dirbs. Man perimant „Faulana“, priežiūrą ir ūkinę veiklą vykdė 2 žmonės, priimti į „Faulaną“. Juos atleidau, sudarėme sutartį su „Zimi“ ir sutaupėme po 500 eurų lėšų per mėnesį.“

Galiausiai A. Sadauskas nurodė, kad dirba ne valstybės tarnyboje ir į darbą gali priimti ką nori.

„Nėra jokių apribojimų: galiu motiną, tėvą, brolį, žmoną – bet ką galiu priimti ir niekas nieko. Svarbiausia, kad pasitikėčiau tais žmonėmis. Žentas pagal specialybę tiko ir kito žmogaus ieškoti visai nereikėjo“, – sakė jis.

Tikisi beveik milijono

Kitai M. Rainio įmonei „Egvilta“ iškelti bankroto bylą 2009 metais paprašė įmonė „Speednet“. Kaip nurodoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje, bankrotas keliamas, nes „Egvilta“ dėl ištikusios pasaulinės finansų krizės ir dėl „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus nepagrįstai sustabdyto finansavimo nesugebėjo toliau tęsti NT projektų.

Administruoti „Egviltą“ paskirta ta pati „Avere“. „Ieškiniai „Avere“ dėl nuostolių, padarytų administruojant „Egvilta“ dar yra nepareikšti, jie yra tikslinami ir priklauso nuo to, kokie sprendimai bus priimti vykstančiose ir būsimose civilinėse bylose“, – sakė M. Rainys.

Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose nurodoma, kad „Egvilta“ 2015 metais iš viso turėjo 4,1 mln. eurų turto, o „Faulana“ 2016 metais – 4,7 mln. eurų turto.

M. Rainys DELFI tvirtino, kad jam asmeniškai iš „Faulanos“ šiandien priklauso 761 tūkst. eurų, jo žmonai A. Rainienei – 3 tūkst. eurų, o jo sūnaus Manto Rainio valdomai „Daik“ – beveik 12 tūkst. eurų.

Administratoriai – STT akiratyje

Kaip nurodoma vasarą platintame Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešime žiniasklaidai, per pastaruosius 5 metus tarnyba yra pradėjusi 19 ikiteisminių tyrimų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje dėl bankroto administratorių galimo kyšininkavimo, piktnaudžiavimo ir kitų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

STT atstovė spaudai Renata Endružytė DELFI sakė, kad tarnyba yra ne kartą nustačiusi korupcijos rizikos veiksnių bankroto administravimo srityje.

„STT korupcijos prevencijos pareigūnai, įvertinę teisės aktus, susijusius su bankroto administratorių veikla, yra pateikę siūlymų dėl bankroto administratorių atrankos, veiklos priežiūros tobulinimo.

Pastebėta, kad egzistuoja korupcijos rizikos veiksniai bankroto administratorių atrankos procese, bankroto ar restruktūrizavimo administratoriaus, jų padėjėjų atestacijos organizavime ir jų veiklos priežiūroje.

Taip pat pastebėta, kad bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimas varžytynių būdu atskirais atvejais būna nepakankamai skaidrus, o bankroto administratoriai atskirais atvejais priima palankius sprendimus vieniems ar kitiems asmenims“, – nurodė ji.

Bankroto administratoriai atskirais atvejais priima palankius sprendimus vieniems ar kitiems asmenims.
R. Endružytė

Sklaido nerimą

Nacionalinė bankroto administratorių asociacijos vadovas L. Bartninkas pažymėjo, kad M. Rainio nerimas dėl to, kad niekas netikrina bankroto administratorių atlygių – menkai pagrįstas.

„Per pastaruosius beveik 3 metus, kai galioja minimos rekomendacijos, nėra duomenų, kad paskiriamos sumos viršija rekomendacijose nurodytas sumas. Šiai dienai situacija yra priešinga, kai neskiriama net minimali rekomenduojama administravimo išlaidų suma.

Bankroto administratoriai už metus laiko trunkantį procesą uždirba mažiau nei advokatas už vieną ieškinį. Dar daugiau, bankroto administratorius už metus laiko trunkantį procesą uždirba mažiau nei valytoja per 2 mėnesius. O ir tie pinigai jam nėra išmokami, jei bankrutavusioje įmonėje nėra turto ir lėšų. Tad esame kiek nustebę dėl M. Rainio susirūpinimo ir manau, kad praktikoje toks rūpestis menkai aktualus“, – sakė jis.

L. Bartnikas taip pat nurodė, kad tai, kas laikoma nepriekaištinga reputacija, yra apibrėžta Įmonių bankroto įstatyme.

„Reputacija siejama ne su iškeltomis bylomis, o su įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Analogiškos nuostatos taikomos apibrėžiant notarų, advokatų, antstolių nepriekaištingą reputaciją.

Tuo atveju, jei vien bylos iškėlimas būtų laikomas pagrindu nelaikyti reputacijos nepriekaištinga, tai dauguma asmenų patirtų didelius bei neprotingus nuostolius – bylos dažnai trunka metus ar ilgiau, o ką daryti, jei paaiškės, kad kaltinimai buvo nepagrįsti?

Praktikoje bylos neretai keliamos ne dėl realių pažeidimų, o kaip būdas „suvesti sąskaitas“, „padaryti spaudimą“ ir pan.
L. Bartnikas

Juk per tiek laiko galima ir bankrutuoti be darbo. Praktikoje bylos neretai keliamos ne dėl realių pažeidimų, o kaip būdas „suvesti sąskaitas“, „padaryti spaudimą“ ir pan. Teismai privalo išspręsti ginčą, tačiau, jei vien ginčo faktas lemtų negalėjimą dirbti, bylos baigtis jau nebūtų svarbi – dauguma bankrutuotų, dar nė neišnagrinėjus bylos“, – sakė asociacijos vadovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (50)