„Mokesčių reformos klausimas dabar užmigęs. Buvo kaip ir pažadas prieš tris savaites Vyriausybėje tvirtinti ir nešti ją į Seimą ir vėl mes vėluojame. Tai nėra gerai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
„Mokesčių reforma yra ne tik pažadas rinkėjams, kad bus didesnis teisingumas mokesčių sistemoje, kad gyventojų pajamų mokesčiai, socialinio draudimo mokesčiai spręs nelygybę ir mažins skurdą, bet lygiai taip pat Vyriausybė pati yra įsipareigojusi Europos Komisijai ir visai tarptautinei bendruomenei, kad ne tik pateiks (mokesčių reformą Seime – ELTA), bet ir kai kurios nuostatos susijusios su įsipareigojimais (...), įsigalios jų kadencijos metu“, – akcentavo ji.
Kalbėdama apie mokesčių reformos turinį, I. Segalvočienė pabrėžė, kad Prezidentūrai svarbu, jog būtų atsižvelgta į šiuo metų šalyje esančią techninę recesiją. Anot jos, į situaciją reikia žiūrėti ramiai bei imtis priemonių, kad recesija būtų kuo mažesnė arba jos metų pabaigoje apskritai nebeliktų.
„Be jokios abejonės, reikia nedidinti mokestinės naštos vidurinei klasei, nes būtent ji nukenčia labiausiai tokių recesijų metu. Gyventojų pajamų mokesčio standartinio 15 proc. tarifo didinimas iki 20 proc. mums atrodo nepriimtinas ir prezidentas mano, kad blogiau už recesiją gali būti tik recesija su mokesčių didinimo kryptimi, naratyvu ir t. t. Tai gali būti žalinga“, – sakė prezidento patarėja.
Prezidentūros atstovė taip pat sveikino paskatas investicijoms, tačiau jai nėra priimtini planuojami nedarbo draudimo pokyčiai, kuomet savarankiškai dirbantys asmenys turėtų mokėti identišką įmoką, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį.
„Ryšys tarp įmokų ir išmokų gerokai per silpnas ir neteisingas draudiminiu požiūriu“, – tvirtino ji.
I. Segalovičienė mano, kad mažai tikėtina, jog sprendimai dėl mokesčių reformos bus priimti, bet, pasak jos, kol tokia tikimybė yra, ja reikia naudotis.
„Todėl, kad esame įsipareigoję prieš savus žmones, Europos Komisiją ir tai tiesiogiai susiję su ES investicijomis, kurios mums žutbūtinai reikalingos, norint investuoti į infrastruktūrą, atlikti labai svarbius darbus tam, kad sumažintume ir amortizuotume recesiją“, – tikino Prezidentūros atstovė.
Galiausiai ji pažymėjo, kad ministerijose esančios komandos turi atsiriboti nuo politinės situacijos ir labai stipriai orientuotis į darbą bei užbaigti nepadarytus darbus.
„Labai norisi kreiptis į visą vykdančiąją valdžią, kad dirbtume, nesnūduriuotume dėl tos situacijos, nebūtume laukime, nes yra labai daug darbų nepadaryta. Vyriausybės kadencija eina į pabaigą, liko nedaug laiko, o darbų yra labai daug, mokesčių reforma viena iš jų“, – teigė I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
